REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Iki šių metų nederlingų žemių naudotojus pasiekdavo kompensacinės išmokos. Ūkininkai viliasi, kad jos ne tik išliks, bet ir padidės. Anykščių ir Ignalinos rajonų ūkininkų, dirbančių nederlingas žemes, manymu, jei išmokos  bus mažinamos, jie nepajėgs konkuruoti su ūkininkaujančiaisiais derlingose vietovėse.

REKLAMA
REKLAMA

Ūkininkai liko nuskriausti

Kalbinti nenašių žemių savininkai piktinosi dėl išmokų už pievas ir ganyklas sąlygų, kurios yra skirtingos fiziniams ir juridiniams asmenims. Nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkas Juozas Baublys pasakojo, kad buvo sutarta už ūkininkavimą nenašiose žemėse nemokėti tiems, kurie nelaiko gyvulių, o tik šienauja pievas. Tačiau priėmus šį sprendimą palankumo sulaukė juridiniai asmenys (bendrovės), o ūkininkai liko nuskriausti. „Ūkininkai, nelaikantys gyvulių, tokių išmokų negauna, o bendrovės gauna. Išlyga buvo padaryta juridiniams asmenims. Mes manome, kad sąlygos tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims turi būti vienodos“, – sakė Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkas J.Baublys. Ūkininkai tikisi, kad nauja Žemės ūkio ministerijos vadovybė į tai atsižvelgs ir ištaisys klaidą.

REKLAMA

Lėšos baigėsi

Pasak Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininko, daugiau nei 40 proc. Lietuvos dirbamų žemių – nenašios. Ūkininkaujantys šiose žemėse gauna 3–4 kartus mažesnį derlių nei derlingose. Todėl jiems kasmet buvo skiriamos kompensacinės išmokos. Pernai dėl lėšų stokos jos sumažėjo ir dirbantiesiems didelio nepalankumo vietovėse buvo skiriama 174 Lt, mažo nepalankumo vietovėse – 131 Lt už hektarą. „Ūkininkai, tikėdamiesi didesnių išmokų, planavo savo darbus, sudarė kredito sutartis, investavo į žemės ūkio techniką ir kitas priemones. Šiais metais iš įvairių žemės ūkio programų „sugraibyti“ pinigai baigiasi, lėšų kitų metų paramai nėra. Tačiau parama ūkininkams būtina“, – pabrėžė Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkas. Žemdirbiai siūlo derėtis su ES, kad išmokos už 2013 m. būtų mokamos iš naujajam 2014–2020 metų laikotarpiui skirtų lėšų. „Neaišku, kiek šiais metais šiai programai bus skirta lėšų. Tačiau norėtume, kad išmokos išliktų, o nuo 2014 m. dar ir padidėtų“, – susitikime su naujuoju žemės ūkio ministru Vigilijumi Jukna kalbėjo J.Baublys.

REKLAMA
REKLAMA

Rengiami pasiūlymai

Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkas pasakojo, kad iki šiol ES šalys pačios nustatydavo nenašios žemės kriterijus. Tačiau nuo 2014 m. Europos Komisija siūlo naują nepalankių ūkininkauti vietovių nustatymo sistemą. Pagal ją nederlingų žemių plotas Lietuvoje gali smarkiai pasikeisti ir sumažėti. Europos Komisija įsteigė Jungtinių tyrimų centrą, kuris nustatė vertinimo kriterijus ir pateikė juos svarstyti visoms ES narėms. „Šiuo metu peržiūrimos teritorijos, rengiami pasiūlymai, vyksta derybos su Europos Komisija. Tik apibendrinus gautus pasiūlymus bus nustatyti nederlingų žemių vertinimo kriterijai. Jie bus pradėti taikyti nuo 2014 m.“, – sakė J. Baublys. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas pabrėžė, kad Lietuvos nederlingų žemių kriterijams nustatyti idealiausiai tiktų žemės našumo balų vertinimas, tačiau tokios sistemos daugelis ES valstybių neturi. „Dėl žemės našumo balų vertinimo susitarti su ES būtų sudėtinga“, – pridūrė A.Stančikas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Reikia ne vien išmokų

ŽŪR pirmininkas A.Stančikas minėjo, kad už nenašias žemes skirtos išmokos baigėsi dar 2010 m. Tada buvo ketinama pagal naujus kriterijus perskirstyti ūkininkauti nepalankias teritorijas visoje ES ir numatyti naujus reikalavimus. Tačiau pertvarka buvo atidėta iki 2014 m. A.Stančikas įsitikinęs, kad nederlingose žemėse dirbantys ūkininkai privalo gauti paramą. „Grūdinių kultūrų augintojai nederlingose žemėse gauna 2,5–3 t iš ha derlių. Vidurio Lietuvoje derlingose žemėse galima išauginti 8–12 tonų iš ha. Žemdirbių patiriamos išlaidos vienodos, o pajamos skirtingos. O šio skirtumo neturi būti“, – pabrėžė A.Stančikas. ŽŪR pirmininkas pabrėžė dar vieną problemą – nederlingų žemių savininkų amžių. Pasak A.Stančiko, atlikus pieno ūkių analizę, paaiškėjo, kad jaunų (iki 30 metų amžiaus) ūkininkų yra tik 3 proc., vyresnių nei 70 metų – 11 proc. Svarstydama Lietuvos poziciją dėl mažiau palankių ūkininkauti vietovių, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė dr. Rasa Melnikienė pabrėžė,  kad vien išmokų už mažai palankias ūkininkauti vietoves nepakanka. Pasak R.Melnikienės, Lietuvos dalis, kur sąlygos ūkininkauti yra nepalankios, tuštėja, ūkininkai sensta. Kad situacija tose vietovėse pagerėtų, reikia intervencinių priemonių.

REKLAMA

Nuomonės vienodos

J.Baublys paminėjo, kad Nederlingų žemių naudotojų asociacijos narių nuomonės apie išmokų didinimą vienodos. „Manome, kad išmokos turėtų būti mokamos už kiekvieną hektarą. Nederlingų žemių savininkai patys turėtų nuspręsti, kuo užsiimti: auginti javus ar pievą, plėtoti gyvulininkystę ar imtis kažko kito. Manome, kad nuo 2014 m. išmokos turėtų išlikti ir didėti“, – Nederlingų žemių naudotojų asociacijos narių vardu kalbėjo J.Baublys. Pasak Nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininko, žemės ūkio ministras, išanalizavęs jam pateiktą informaciją, kovo mėnesį planuoja susitikti su didesniu būriu žemdirbių, žadėdamas jų nenuvilti. Kalbėdamas apie kompensacines išmokas, ŽŪR pirmininkas A.Stančikas pridūrė, kad žemdirbiai privalo kovoti dėl savo interesų. „Šiuo klausimu dar diskutuosime, siūlysime ir priimsime sprendimus“, – sakė A.Stančikas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų