G. Nausėda pareiškė, kad dalis ES kolegų Vengrijoje priimtą teisės aktą komentavo nesusipažinę su įstatymo tekstu.
Šalies vadovas paragino nesiimti teisėjo vaidmens neįsigilinus į tai, „ką Vengrija siekia padaryti“.
„Šiandien diskusija kartais vykdavo truputį nueinant nuo objekto ir, tiesą sakant, kartais kolegos net ir nelabai susipažinę su įstatymo tekstais mėgino komentuoti. Manau, kad tai nėra teisinga“, – žurnalistams sakė G. Nausėda po penktadienį paryčiais pasibaigusio Europos Vadovų Tarybos posėdžio.
„Pirmiausia turėtume įvertinti, ką Vengrija siekia padaryti, ką padarė ir tik tada jau imtis to vadinamojo teisėjo vaidmens. Šiandien tai padaryti buvo tikrai per anksti“, – pridūrė jis.
Ketvirtadienį Briuselyje susitikę ES šalių lyderiai kritikavo Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną dėl minėto įstatymo, laikomo homofobišku ir prieštaraujančiu bendrijos vertybėms.
Turbūt griežčiausios kritikos prasidėjus susitikimui pažėrė Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte, pareiškęs, kad „Vengrijai nebėra vietos ES“.
V. Orbanas gynėsi nuo kritikos ir tvirtino, kad ES šalių vadovai naująjį teisės aktą klaidingai supranta. Pasak Vengrijos premjero, įstatymas nėra nukreiptas prieš seksualines mažumas.
„Esmė yra kaip vaikas sužino apie savo lytiškumą (...) ir su tuo susiję sprendimai yra išskirtinai tėvų reikalas“, – tvirtino V. Orbanas.
Prieš Europos Vadovų Tarybą 17 ES šalių lyderių pasirašė laišką, kuriuo smerkiamos „grėsmės pagrindinėms teisėms, ypač nediskriminavimo lytinės orientacijos pagrindu principui“.
G. Nausėda atsisakė pasirašyti šį laišką, nes pareiškė esąs įsitikinęs, jog „ne laiškais sprendžiamos problemos“.
Anksčiau šią savaitę daugelis tų pačių šalių bendru laišku pareiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl Vengrijoje priimto įstatymo. Šį laišką Lietuva pasirašė, tai padarė užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius.
