REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Konservatorių pozicijoms dėl Vokietijos brigados Lietuvoje nesutampant, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako negalintis komentuoti partijos „vidinių reikalų“. Vis dėlto prezidentas sako matantis „pakankamai platų politinį konsensusą“ šiuo klausimu ir tikina, kad Vokietijos kariuomenė jau yra dedikavusi brigadą Lietuvai.

Konservatorių pozicijoms dėl Vokietijos brigados Lietuvoje nesutampant, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako negalintis komentuoti partijos „vidinių reikalų“. Vis dėlto prezidentas sako matantis „pakankamai platų politinį konsensusą“ šiuo klausimu ir tikina, kad Vokietijos kariuomenė jau yra dedikavusi brigadą Lietuvai.

REKLAMA

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas kitą savaitę į komitetą kviečia krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską aptarti Vokietijos brigados Lietuvoje klausimą.

„Vakar Vokietijos ambasadorius labai teisingai pasakė: skaitykite, ponai, pradinius dokumentus, konkrečiai, patį komunikato tekstą, kurį pasirašėme su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu. Viskas ten yra parašyta.

Tik, žinote, galbūt komunikacijos akcentai kartais yra sudėliojami šiek tiek skirtingai. Jeigu vienas politikas sako, kad orientuojasi į dabartinę situaciją, kad šiandien esame dar nepasirengę priimti Vokietijos kovinės galios, brigados dydžio galios čia, Lietuvoje, kiti skiria dėmesį tolimesniam aspektui, kada tikrai būsime padarę namų darbus, kuriuos esame įsipareigoję padaryti ir galėsime pasakyti, kad štai, visa infrastruktūra yra sukurta ir būtų gerai turėti kiek galima daugiau fizinio Vokietijos kariuomenės buvimo čia, Lietuvoje“, – laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ komentuoja G. Nausėda.

REKLAMA
REKLAMA

Prezidento įsitikinimu, turint vokiečių brigadą Lietuvoje būtų daug efektyviau tiek koordinuoti veiklą, tiek kartu mokytis ir vykdyti pratybas.

G. Nausėda sako negalintis komentuoti užsienio reikalų ministro, Seimo nacionalinio saugumo komiteto pirmininko ir krašto apsaugos ministro komentarų šia tema.

REKLAMA

„Ne mano darbas komentuoti šios partijos vidinius reikalus. Jie yra ar, jų nėra. Mano reikalas aiškiai konstatuoti. Šiandien kalbėjomės su kariuomenės vadu, kuris vieši Vokietijoje. Visi patikinimai iš Vokietijos kariuomenės vadovybės yra gauti, kad viskas bus vykdoma pagal planą. Mūsų sąjungininkai laukia mūsų sprendimų ir veiksmų, mato, kad juos esame pasirengę įgyvendinti, o jie yra pasirengę tuos įsipareigojimus vykdyti“, – sako G. Nausėda.

G. Nausėdos manymu, terminas, iki kurio Vokietijos brigada bus dislokuota Lietuvoje, priklausys nuo gebėjimo galutinai įgyvendinti procesą.

REKLAMA
REKLAMA

„Yra ir paprasčiausios fizinės šių projektų įgyvendinimo galimybės, kurios išsitęs per keletą metų. Šiandien Vokietijos kariuomenė yra visiškai dedikavusi brigadą konkrečiam tikslui ir teritorijai“, – kalba prezidentas.

„Mes norėtume, kad visi laikotarpiai, kurie šiandien yra minimi, būtų įgyvendinti anksčiau laiko. Mes stengiamės įgyvendinti energetikos sinchronizacijos projektą anksčiau nustatyto termino, bet yra tam tikros realios sąlygos ir mes negalime įgyvendinti dalykų per vieną naktį. Visos pastangos bus dedamos.

Lietuvoje, nepaisant visų retorikų ir nesusipratimų, matau pakankamai platų politinį konsensusą, pradedant prezidentu, toliau Seimu, Vyriausybe, KAM. Visi gi norime to paties – kad Lietuvos žmonės gyventų saugiau, kad būtų atgrasymo veiksnys“, – sako G. Nausėda.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kasčiūnas: Anušauskas kviečiamas į komitetą „susikoordinuoti“ pozicijų dėl brigados

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, jog kitą savaitę į komitetą aptarti Vokietijos brigados Lietuvoje klausimą kviečiamas krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Pasak jo, taip siekiama sukoordinuoti parlamento ir ministerijos pozicijas dėl to, jog po NATO viršūnių susitikimo Madride su Vokietija pasiekti susitarimai dėl būsimos karių brigados būtų įgyvendinami fiziškai dislokuojant dalinį Lietuvoje, o ne laikant jį parengtyje.

„Jau parengiau darbotvarkę – ne šį trečiadienį, o kitą trečiadienį, po krašto apsaugos sistemos biudžeto svarstymo, mes kalbėsimės šituo klausimu. Manau, kad visiems reikia susikoordinuoti ir komunikuoti vieną ir tą patį“, – žurnalistams Seime antradienį sakė L. Kasčiūnas.

REKLAMA

Anot jo, Lietuvos interesas yra „kai mes būsime pasirengę – brigada čia“.

„Negalime siųsti skirtingų signalų, kitaip tariant 10 dienų modelis. Formulė gali būti tik laikinas sprendimas iki tol, kol mes būsime pasiruošę ir surišime savo pasiruošimo grafiką su vokiečių pasiruošimo grafiku“, – sakė L. Kasčiūnas.

Praėjusią savaitę Rukloje viešėjusi Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristin Lambrecht) pareiškė, kad Lietuvai priskirta brigada, esant poreikiui, šalyje būtų dislokuojama per dešimt dienų.

Kartu su ja spaudos konferencijoje dalyvavęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad šio termino pakanka reakcijai į pajėgų telkimą prie šalies sienų, o tai parodė ir patirtis Ukrainoje.

REKLAMA

Konservatorius, Užsienio reikalų komiteto narys Žygimantas Pavilionis sakė, kad vokiečių buvimo Lietuvoje galima pasiekti tik laikantis vienos pozicijos visuose politiniuose lygmenyse. 

„Grėsmė saugumui vyksta dabar. Matome, kas Ukrainoje vyksta kiekvieną dieną, matome, kokia desperacija yra Putiną apėmusi, matome, kas vyksta Baltarusijoje (...), gali būti dalis žmonių mobilizuota, ir kas bus tada? Mes neturime dešimt dienų laukti. Vokiečiai turi būti čia, ir tai turime sakyti visomis politinėmis spalvomis“, – žurnalistams tvirtino parlamentaras.

Pasak jo, vertinant galimas grėsmes, šiuo metu jokių derybų dėl brigados buvimo nebeturėtų vykti, o visų politikų „linija yra ta pati – Lietuvos“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Derėtis galima pasiūlyti tiems, kurie guli du metrai po žeme Bučoje. Kito varianto mes neturime. Atsiminkime, kad Kyjivą jie bandė paimti per tris dienas, Vilnius yra tik 30 kilometrų nuo sienos. Mes negalime derėtis dėl savo gyvybių, turi visi ir visais lygiais tą patį kartoti: vokiečiai turi būti čia“, –  sakė Ž. Pavilionis.

Lietuvos pareigūnai anksčiau teigė besitikintys, jog brigada bus dislokuota nuolatos. Tai pirmadienį pakartojo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, pabrėždamas, kad Lietuva su Vokietija vasarą susitarė dėl brigados dislokavimo šalyje, o ne šio kovinio vieneto pasirengimo atvykti į Lietuvą skubiai, jeigu to prireiktų.

REKLAMA

Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) birželį pasirašytame komunikate rašoma, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.

Susitarime pabrėžiama, kad iš pradžių šiai brigadai vadovaus Lietuvoje nuolat dislokuotas priešakinis vadovavimo elementas, ją sudarys specialiai šiam tikslui skirtos Vokietijos kovinės pajėgos, kurias potencialiai papildys galimi tarptautiniai elementai.

Minimas brigados priešakinis vadovavimo elementas Lietuvoje dislokuotas rugsėjį.

NAGELĖ; --- Oi, kaip pasipiktino valdantieji, kai parlamentarė Agnė Širinskienė registravo projektą, kuriuo pasiūlė nustatyti, kad asmenys, skiriami į ministrų pareigas, privalėtų turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę kvalifikaciją. Nes šiuo metu išsilavinimui netaikomi iš viso jokie reikalavimai - gali net ir pradinių klasių nebaigęs vadovauti ministerijai. Vienas iš Seimo konservatorių Stasys Šedbaras netgi pareiškė, kad A.Širinskienės pataisos prieštarautų Konstitucijai, mat esą ministras gali būti skiriamas ir iš Seimo narių, o šiems išsilavinimo reikalavimai nenustatyti. Taip, nenustatyti, nes Seimo nariai yra Tautos atstovai. O Tauta susideda ne tik iš išsilavinusių, bet ir iš neišsilavinusių. Todėl irgi turi teisę turėti savo atstovus Seime. Ir kiekvienas turi turėti teisę būti renkamas į Seimą, nes tą užtikrina Konstitucija. Tuo metu ministrai yra vykdomosios valdžios dalis ir yra ne renkami, o skiriami. Todėl Konstitucija čia niekuo dėta. Įdomu tai, kad Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė planuoja valstybės tarnybos reformą ir siūlo, kad „asmuo, priimamas į įstaigos vadovo pareigas, turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę kvalifikaciją". Todėl logiška būtų manyti, kad tokie reikalavimai turėtų būti keliami ir ministrams. Nes keistokai atrodo, kai teisingumo ministrė, kuri teturi bakalauro laipsnį, kelia drausminę bylą advokatui profesoriui...

Ir Nauseda nuvarys i kapus
Anušauskas neliečiamas. Jis gi paskutinė viltis, reitingai kokie. Kai Šimonytę tarkuoja, jiems ne taip pikta, vis tiek ji išskris po Gabrieliaus pralaimėjimo partijos rinkimuose dėl pirmininko posto. O Anušausko išrinkimui matyt kaip tik dabar vr agentūros samdomos. Kaščiūnas pastatytas į kampą už šokimą ne ant to. Jo vietoje aš pagalvočiau apie saugesnę partiją.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų