Dar nebaigtas, bet jau aukščiausių valstybės vadovų ir įtakingų ekspertų dėmesio bei kritikos sulaukęs projektas pradėtas praeitų metų vasarį, kai buvo pasirašyta sutartis tarp Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) ir Vilniaus universiteto (VU) su partneriais (Mykolo Romerio universitetu ir Socialinių tyrimu centru).
Tačiau jo ištakos siekia dar seniau. Kaip pasakojo SADM Darbo departamento direktoriaus pavaduoja ir socialinio modelio kūrimo projekto vadovė Eglė Radišauskienė, pirmiausia Vidaus reikalų ministerija (VRM) kuravo Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonę „Viešųjų politikų reformų skatinimas“, kurioje buvo patvirtintos finansuojamos veiklos.
„Turėjome 2011 metais Seimo patvirtintas „Sodros“ reformos gaires. Iš jų kilo poreikis reformuoti pensijų sistemą. Po to nuspręsta kartu peržiūrėti ir užimtumo bei darbo santykių sritis. Taip atsirado projektas ir jam skirti 5 mln. litų. Numatyta, kad šios lėšos bus naudojamos moksliniams tyrimams atlikti“, – pasakojo pašnekovė.
Socialinio modelio parengimas yra tik viena šio projekto dalių. Antroji dalis būtų jo įgyvendinimo stebėsenos modelis, kurio viešasis pirkimas dar neatliktas. Socialinis modelis turėtų būti paruoštas trimis etapais: (1) tyrimai, (2) modelio sukūrimas, (3) teisės aktų parengimas.
„Dabar esame antro etapo pabaigoje, ir jau ruošiami kai kurie teisės aktai. Vėliau ministerija turės juos aprobuoti, specialistai parengs papildomus aiškinamuosius raštus, lydinčiuosius bei poįstatyminius dokumentus. O tada bendra tvarka vyks derinimas su suinteresuotomis institucijomis, socialiniais partneriais. Galiausiai viską pateiksime Vyriausybei ir Seimui“, – LRT.lt dėstė E. Radišauskienė.
Sistemą išnarstė iš esmės
Mokslininkų sukurtas socialinis modelis apima keturias sritis: darbo santykius, socialinį draudimą (kartu su pensijomis), užimtumą ir skurdą.
„Poreikis parengti tokį projektą kilo dėl to, kad visą laiką kažkas taisoma fragmentiškai, niekas neįvertina, kokį poveikį, pavyzdžiui, darbo kodekso straipsnio pakeitimas turės socialiniam draudimui ar užimtumui“, – pasakojo E. Radišauskienė.
Kaip pavyzdį ji pateikė finansų krizės metu pratęstas darbo kodekso nuostatas dėl terminuotų darbo sutarčių. „Tikėjomės, kad tokių sutarčių padaugės, nes darbdaviai, reaguodami į krizės poveikius, galėtų žmones įdarbinti būtent pagal jas, bet to nebuvo. Tai reiškia, kad vieno straipsnio pakeitimas rezultato neduoda“, – sakė ji.
Iš socialinį modelį rengiančių mokslininkų buvo reikalauta globalaus požiūrio – kad jų teikiamuose pasiūlymuose būtų sujungtos visos sritys.
Projekte dirba mokslo elitas
Projekto rangovas VU su partneriais darbams atlikti paskyrė apie 40 darbuotojų. Tarp jų: VU Teisės fakulteto dekanas, Darbo teisės instituto vadovas Tomas Davulis, Ekonomikos fakulteto docentas Teodoras Medaiskis, Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros profesorius Romas Lazutka, Teisės fakulteto docentė Daiva Petrylaitė, Socialinių tyrimų ir darbo instituto direktorius Boguslavas Gruževskis ir kiti.
„Mes galvojome, kad jie iš tikrųjų yra mokslo elitas, jie specializuojasi tose srityse. Kas daugiau, jei ne jie galės mums pateikti geriausius pasiūlymus?“, – klausė E. Radišauskienė.
Projekte taip pat dirba 14 SADM darbuotojų. Jie pateiktus pasiūlymus vertina viso projekto kontekste.
Pavadino pinigų plovimu
Būtent dėl šios administravimo komandos SADM sulaukė daugiausiai kritikos. Prezidentė Dalia Grybauskaitė dėl to visą tyrimą pavadino pinigų plovimu.
„Tai – akivaizdus piktnaudžiavimo valstybės tarnyba pavyzdys. Valstybės tarnautojai savo tiesioginį darbą paverčia milijonus kainuojančiais projektais, patys juose dalyvauja ir už tai išmoka sau pinigus. Niekaip kitaip, kaip valstybės pinigų plovimu, pasipinigavimu, šios situacijos negalima pavadinti“, – sausio viduryje prezidentės žodžius perdavė tuometinis jos atstovas spaudai Modestas Naudžius.
Tačiau E. Radišauskienė teigė, kad praktika, kai į pagalbą pasitelkiami mokslininkai, yra įprasta. „Nei civilinio, nei civilinio proceso, nei administracinių teisės pažeidimų, nei baudžiamojo proceso, nei baudžiamojo kodeksų nerengė ministerijos specialistai. Ankstesnį darbo kodeksą taip pat rengė darbo grupė, kurią sudarė socialiniai partneriai, mokslo visuomenės atstovai. Tokį dokumentą paruošti nėra paprasta. Eilinis specialistas negalėtų to padaryti, tam reikia žinių, nes kiekviena nuostata turi būti pagrįsta, atliktas tyrimas“, – sakė SADM darbuotoja.
Jos teigimu, ministerijoje guru nedirba, tačiau pastovios SADM komandos reikėjo, nes mokslininkai galėjo nežinoti tam tikrų Europos Sąjungos (ES) reikalavimų, prižiūrėta, kad nebūtų nukrypimų, kad visos projekto dalys būtų suintegruotos ir teiktos atitinkamos pastabos bei pasiūlymai.
E. Radišauskienės manymu, prezidentė tokį pareiškimą galėjo padaryti dėl informacijos stokos. „Reaguota į pranešimus žiniasklaidoje, pakalbėjimus, kurie nesusiję su jokiais teisės aktais. Tikrai taip, – teigė ji, – kas daugiau, jei ne ministerijos darbuotojai turi įgyvendinti tokius projektus? Taip išeitų, kad ant vieno valstybės tarnautojo galima užkrauti viską, bet juk žmonės yra riboti. Jie negali tiek dirbti – arba jie turi jausti motyvaciją kažką daryti.“
Paklausta, ar tokie valstybės vadovės pareiškimai motyvaciją numuša, pašnekovė atsakė: „Manau, kad taip. Reiktų pradėti vertinti žmogų, kuris tikrai dirba ir dirba ne dėl to, kad kažką gautų papildomai iš valstybės, bet dėl to, kad reikia“. Jos teigimu, dirbti tenka ir savaitgaliais.
Kaina sukėlė įtarimų
Politologas Tomas Janeliūnas pastebėjo, kad prezidentė kritikavo ne siūlomo modelio turinį, bet mechanizmą, pagal kurį jis kuriamas. „Tai turėtų daryti patys SADM ekspertai, kurie tik vertina. Taip už jų darbą atliekamas dvigubas apmokėjimas. Tokia sistema visiškai neefektyvi“, – sakė jis.
Lietuvos socialinio modelio sukūrimo projekto finansavimą šiuo metu tikrina Valstybės kontrolė. Dėl jam skirtų lėšų SADM ministrė Algimanta Pabėdinskienė lankėsi tiek pas prezidentė, tiek Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime posėdyje.
Nors iš pradžių A. Pabėdinskienė sakė, kad abejonių sukėlusios sutartys bus nutrauktos, vėliau paaiškino, kad to padaryti neįmanoma, nepažeidžiant teisės aktų.
Socialinis modelis yra viena iš dviejų VRM projekto, kuriam viso skirti 5 mln. litų, dalių. Jai numatyta 3,152 mln. litų.
Nuo projekto pradžios už jau atliktas veiklas išmokėta 873 tūkst. litų. Ši suma sumokėta VU ir partneriams, ir didžioji dalis šių pinigų skirta mokslininkų atlyginimas, taip pat prisidėjo išlaidos tarptautinių ekspertų konsultacijoms, kitų paslaugų sutartims.
E. Radišauskienė paaiškino, kad VU su partneriais pinigus gali skirstyti savarankiškai. „Dalyvaudami viešųjų pirkimų procese, jie pateikė kainas pagal veiklas, ir mes nebežiūrime, kiek darbuotojų dirba vienoje ar kitoje veikloje. Sumokame tik galutinę kainą“, – sakė ji.
124 tūkst. litų nuo 2014 metų vasario už papildomą darbą vertinant mokslininkų pasiūlymus išmokėta 14-ai ministerijos darbuotojų.
Projektas yra remiamas Europos socialinio fondo lėšomis, kurios padengė 85 proc. visos kainos. Taigi iš valstybės biudžeto socialinio modelio sukūrimui skirta maždaug 473 tūkst. litų.
T. Janeliūno manymu, SADM su dabartiniais įtarimais susiduria, nes pati paliko daug erdvės interpretacijoms: „Nėra tradicijų viską viešinti nuo pat pradžių. Vyksta toks uždaras procesas“.
Nesusikalbėjo
Iš žiniasklaidos sužinojęs apie planuojamus socialinio modelio pakeitimus, nuostabą rodė ir premjeras Algirdas Butkevičius. Iš pradžių jis sakė, kad mokslininkų pasiūlymų niekas įgyvendinti neplanuoja, bet vėliau pridūrė, kad jam jie dar nėra pristatyti, ir sprendimas bus priimtas tik po to.
Tai dar vienas prastos komunikacijos tarp valstybės institucijų įrodymas. T. Janeliūnas sakė, kad tokių nesusikalbėjimų pasitaiko periodiškai.
Kartais taip atsitinka ir dėl išankstinių nusistatymų ir politinių nusiteikimų, kai neįsigilinama į esmę. „Prezidentė jau kurį laiką kritiškai vertina Darbo partijai priklausančią SADM ministrę“, – pastebėjo politologas.
Liberalų iniciatyva išsiaiškinti socialinio modelio sukūrimo kaštų pagrįstumą gali būti ir bandymas diskredituoti visą projektą, nors visi jo pasiūlymai viešai dar net nepateikti.
Viešojoje erdvėje pasirodžiusius naujojo modelio pasiūlymus aršiai sukritikavo ir verslo asociacijos „Investuotojų forumas“ bei Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovai.
Tačiau E. Radišauskienė tikisi, kad, pristačius galutinius projekto rezultatus, jie bus įvertinti adekvačiau ir išnagrinėti. „Bandysime susiderinti, kiek tai įmanoma, surasti aukso vidurį“, – sakė ji.
Šiuo metu premjerui pasiūlymai dėl darbo kodekso jau pristatyti. T. Medaiskis LRT.lt sakė, kad socialinio draudimo ir pensijų dalį A. Butkevičiui pristatyti galėtu „nors ir dabar“.
„Mūsų siūlymai yra racionalūs, ir aš tikiuosi teigiamos reakcijos. Žinoma, gali būti tam tikrų požiūrių skirtumų tarp mūsų rezultatų ir to, kas bus teikiama Seimui, bet juk nebūtina mokslininkų darbą taip tiesiai ir nešti į parlamentą“, – pridūrė ekonomistas.
Kas bus siūloma
Ketvirtadienį SADM susirinkę mokslininkai turėtų pristatyti pagrindines nuostatas, kurios jau yra aprobuotos ir ketinamos teikti.
Su projekto pensijų dalimi dirbęs T. Medaiskis sakė, kad pagrindinis principas – sistemos nuskaidrinimas, kad žmonėms viskas būtų aiškiau.
„Norime įvesti paprastą apskaitos vienetų sistemą. Pagal ją, gyventojai pensijai kauptų visą gyvenimą. Pavyzdžiui, žmogus sukaupia 100 vnt., kurių vertė tuo metu, kai bus mokama pensija, yra 4 eurai. Tai jis gaus 400 eurų pensiją.
Reikės sukurti indeksavimo mechanizmą, nes pensijų dydis turi priklausyti nuo ekonominės situacijos. Norime, kad ir pensijos būtų adekvačios, ir būtų stabilu finansiškai. To Lietuvoje anksčiau nebuvo, nes sprendimus priimdavo valdžia“, – pasakojo ekonomistas.
Taip pat siūloma bazinę pensijos dalį perkelti į valstybės biudžetą. Dėl to darbdaviams reiktų mažiau mokėti „Sodrai“ ir jie galėtų didinti atlyginimus. Tiesa, taip pat reiktų didesnių biudžeto pajamų, o tam yra visokių pasiūlymų.
„Galbūt tai būtų nauji mokesčiai, gal tiesiog geresnis jau esančių surinkimas“, – svarstė T. Medaiskis.
Anksčiau buvo užsiminta, kad gali būti įvedami, automobilių, dienpinigių ar kapitalo prieaugio mokesčiai, labiau apmokestinamos ne iš atlyginimų gaunamos pajamos ir kapitalas, didinamas gyventojų pajamų mokestis, atsisakoma lengvatų ūkininkams. Esą svarstytina ir progresinių mokesčių idėja.
Darbo kodekso pakeitimai
E. Radišauskienė teigė, kad darbo kodeksą norima liberalizuoti. „Šiuo metu turime nelanksčią sistemą: 98 proc. darbo sutarčių yra neterminuotos, ir tik apie 2 proc. terminuotos. Iš esmės tai rodo, kad mes nesame pasirengę tinkamai reaguoti į darbo rinkos pokyčius.
Mokslininkai siūlo terminuotas sutartis leisti sudaryti laisviau, bet kad nebūtų piktnaudžiavimo, jas reiktų labiau apmokestinti. Taip netekęs darbo gyventojas gautų didesnes nedarbo išmokas iš socialinio draudimo fondo.
Taip pat siūloma atsisakyti kai kurių neveikiančių nuostatų. „Pavyzdžiui, kad darbuotojas gali būti atleistas darbdavio iniciatyva. Tačiau statistika rodo, kad dauguma darbuotojų išeina savo prašymu. Tai ypač buvo matyti krizės metu. Žmogus neturi iš ko gyventi ir pats išeina? – klausė E. Radišauskienė. – Viskas aišku, kaip yra susidėlioję. Dėl to ir sakome, kad reikia atsisakyti tam tikrų nuostatų, bet mainais į tai teikti tam tikras saugumo garantijas.“
Mokslininkai siūlo sutrumpinti įspėjimo apie atleidimą laikotarpius, sumažinti išeitines išmokas, bet praplėsti nedarbo draudimo išmokų gavėjų ratą. Taip pat – liberaliau reglamentuoti darbo valandas, įvesti viršvalandžių apmokėjimą ir kitus pakeitimus.
Projektas vėluoja
Projekto įgyvendinimas nevyko sklandžiai. Galutinis modelis turėjo būti baigtas iki praeitų metų lapkričio 30 dienos, o jo ataskaita pateikta iki sausio 15 dienos.
E. Radišauskienė sakė, kad VU su partneriais neįvykdė savo pareigų laiku ir patys aiškino, kad A. Pabėdinskienė yra labai reikli. „Tam tikrais klausimais turime kitokį mąstymą, vyksta aršios, aštrios diskusijos“, – pasakojo E. Radišauskienė.
Šiuo metu numatyta, kad galutinis projektas bus pateiktas iki vasario 2 dienos.
„Mes vėluojame, bet norime, kad viskas būtų atlikta kokybiškai. Dėl to dar nėra išmokėtos visos lėšos, bet viskas daroma taip, kaip numatyta teisės aktuose“, – sakė SADM darbuotoja.
Laukia daug diskusijų
SADM patvirtinus galutinį socialinio modelio projektą, jis bus pristatytas ir derinamas su socialiniais partneriais (darbdavių ir darbuotojų organizacijomis), kitomis valstybės institucijomis. Tai turėtų prasidėti vasario pabaigoje ir truks apie kelis mėnesius.
Tada šios diskusijos rezultatus turės patvirtinti vyriausybė, ir jie keliaus į Seimą. „Geriausiu atveju Seimą jis pasieks pavasario sesijos pabaigoje“, – sakė E. Radišauskienė.
Šiuo projektu būtų įgyvendinta nemažai Vyriausybės programos nuostatų. „Nesakau, kad urmu viskas iš karto bus priimta, tam reikia daug diskusijų, bet linkėčiau teigiamo požiūrio į šį projektą – jis labai sudėtingas, bet ir labai reikšmingas“, – teigė socialinio modelio kūrimo projekto vadovė.
Tačiau T. Janeliūnas skeptiškai įvertino siūlomų įstatymų pakeitimų įgyvendinimo galimybes: „Socdemai, kuo labiau artės Seimo rinkimai, tuo labiau bijos rizikuoti“.
Politologo manymu, dėl galimo visuomenės nepasitenkinimo, ypač dėl naujų mokesčių, imtis radikalių reformų valdantieji nenorės. Juolab kad dabar jų reitingai yra stabilūs, ir politiškai tokia taktika būtų saugesnė.
