Edgaras Savickas, lrt.lt

 Jei politikai iš tiesų norėtų į Lietuvą pritraukti daugiau užsienio investicijų, daugiau dėmesio skirtų realiai kovai su korupcija, o ne indeksams, kuriuose į šią problemą net neatsižvelgiama. Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas LRT.lt teigia, kad užsieniečiams skaidrumas svetimoje valstybėje yra netgi svarbesnis už šiuo metu plačiai aptarinėjamus darbo santykius. Taip pat mano ir „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas Sergejus Muravjovas.

Nieko keisto, kad darbuotojai priešinasi liberalesnius darbo santykius įteisinti turinčiam Darbo kodeksui, o darbdaviai jį palaiko. Nuostaba kiltų, jei būtų atvirkščiai. Tačiau didžiausia bėda ta, kad nė viena pusė nenori savęs įsivaizduoti kitos vietoje. Antradienį posėdžiavusi Trišalė taryba bene pirmą kartą rado kompromisą svarstomame naujo Darbo kodekso projekte. Sutarimas pasiektas dėl išeitinių išmokų atleistiems darbuotojams mokėjimo iš specialaus fondo, kurį kauptų visi darbdaviai.

Susidūręs su problema žmogus iškart pradeda svarstyti, kokį įrankį pasitelkęs galėtų ją išspręsti. „Pavyzdžiui, norėdami rąste padaryti skylę, pagalvojame apie grąžtą, – aiškina San Franciske gyvenantis inžinierius Andreas Bastianas. – Tačiau, pasitelkę trimatį spausdinimą, galime nuo pat pradžių pagaminti rastą su skyle.“ Jo teigimu, toks požiūrio poslinkis gali pakeisti tai, kaip žmones mąsto apie problemas.

Prezidentei Daliai Grybauskaitei pareiškus, kad, norint įgyventi socialinio draudimo reformą, reiktų didinti mokesčius, nes ji kainuotų per milijardą eurų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) išplatino pranešimą, kuriame teigia, jog jos parengtam Socialiniam modeliui įgyvendinti ir Lietuvos žmonių gerovei užtikrinti naujų mokesčių nereikės. Neigiamai apie Prezidentės poziciją atsiliepė ir Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) užsakymu parengtas naujasis socialinis modelis yra nenuoseklus ir nepagrįstas finansiškai, teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Todėl Vyriausybei būtina atsirinkti, kas yra svarbu ir būtina bei įmanoma įgyvendinti pagal finansines galimybes“, – LRT.lt sakė ji. Prezidentės vertinimu, atskiri modelio pasiūlymai paremti skirtingomis ideologinėmis mokyklomis ir todėl nelabai dera vienas su kitu.

Sumažėjusios Lietuvos ekonomikos augimo prognozės ir nepakankamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimas paskatino kalbas apie galimą biudžeto peržiūrą. Tačiau Finansų ministerija (FM) teigia, kad tam poreikio nėra. LRT.lt kalbinti ekonomistai sako, kad Vyriausybė rinksis lengviausia kelią ir tiesiog didins biudžeto deficitą. Seimo patvirtintame 2015 metų biudžete numatyta, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,4 proc.

 Darbuotojų atstovai sako, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtas Darbo kodekso projektas darbdaviams yra kur kas naudingesnis nei darbuotojams. Patys darbdaviai teigia, jog jis naudingas Lietuvai ir apskritai nereiktų jo dėti ant svarstyklių. Tuo metu projektą rengę mokslininkai pabrėžia, kad geriausias rezultatas bus pasiektas Seimui priėmus visus jų siūlomo socialinio modelio įstatymų projektus.

Kijeve įsikūrusio nevyriausybinio Antikorupcijos centro vadovė Daria Kaleniuk sako, kad Ukrainai finansinę pagalbą teikiantys Vakarai kartais ir patys turėtų prisiimti bent dalį atsakomybės už šalyje vykstančius finansinius nusikaltimus. „Iš Ukrainos reformų reikalauti reikia, bet negalima leisti savo jurisdikcijoje veikiančioms įmonėms be jokių apribojimų priimti korumpuotus pinigus“, – LRT.lt pabrėžė ji.

Valstybės vadovams vėl prabilus apie tai, kad būtina kelti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), LRT.lt kalbinti ekonomistai sako laukiantys meto, kada tokio reguliavimo Lietuvoje apskritai nebereiks. Tačiau taip bus dar negreitai. „Susidarė paradoksali situacija, kai nedarbas išlieka aukštas, bet rinkoje specialistų trūksta. Tai rodo, kad problemos yra struktūrinės“, – pažymi Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas.

 Graikai yra netoliaregiai išlaidūnai, o vokiečiai apdairiai tvarko savo finansus – maždaug taip apibūdinami pastaraisiais mėnesiais vykusių kovų dėl Europos ekonominės politikos dalyviai. Tačiau dalis ekonomistų sako, kad taupymo politika ne tik atgyveno, bet ir niekada nebuvo teisinga.

Galbūt įspėjimai apie tai, kad po Ukrainos kitas Rusijos taikinys bus Baltijos šalys, ir turi įtakos lietuvių ateities planams, bet ekonominiuose jų lūkesčiuose tai kol kas neatsispindi. Per metus nuo konflikto Ukrainoje pradžios Lietuvos vartotojų, pramonės, statybos ir prekių bei paslaugų sektorių pasitikėjimo rodikliai beveik nepasikeitė.

 Pernai privačiuose pensijų fonduose pinigus kaupiantys Lietuvos gyventojai skaičiavo įspūdingą pelną, tačiau toks uždarbis nebus ilgalaikis. Atsargiau pajamas senatvėje prognozuoti verčia ir pavyzdžiai kitose Europos šalyse, kur grąža iš pensijų fondų pastarąjį dešimtmetį buvo neigiama. Lietuvos banko duomenimis, 2014 metais II pakopos pensijų fondai uždirbo 7,8 proc., o III pakopos – 7,3 proc. Pirmųjų turtas padidėjo maždaug penktadaliu, iki beveik 1,9 mlrd.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir kitų Vakarų partnerių Ukrainai skirtos finansinės paramos užteks tik valstybės skolos aptarnavimui, teigia Ukrainos Rinkos reformų centro prezidentas Vladimiras Lanovojus. „Vakarai dar netiki, kad Ukrainos vyriausybė pinigus gali panaudoti efektyviai, todėl ir skiria tik tiek“, – LRT.lt sakė jis. Praeitą savaitę TVF vadovė Christine Lagarde pranešė apie naują pagalbos paketą Ukrainai, kuris sieks 17,5 mlrd. JAV dolerių.

Praėjus beveik metams po to, kai Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) užfiksavo pažeidimus Vilniaus miesto savivaldybės paskelbtame maisto produktų ikimokyklinio ugdymo įstaigoms pirkime, pradėtas naujas konkursas. Tikimasi, kad jo sąlygose jau nebėra konkurenciją varžančių spragų.

Kol Rusija Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje turės veto teisę, tol šis tarpvalstybinės organizacijos padalinys negalės atlikti vienos svarbiausių savo funkcijų – imtis karinių veiksmų prieš agresorių. Šeštadienį Rusija užkirto kelią priimti prorusiškus separatistus kritikuojantį pareiškimą, kuriame smerkiamas išpuolis Mariupolyje. Tačiau pirmadienį JT Saugumo Taryba ir vėl renkasi į skubų posėdį padėčiai Ukrainoje aptarti.

Skaidrumo stoka, prasta komunikacija tarp institucijų, kategoriška interesų grupių kritika, koncentravimasis į reitingus ir užkulisinės intrigos – tokiais bruožais pasižyminčioje teisėkūros aplinkoje rengiamas naujas Lietuvos socialinis modelis. Net jei jo autoriai norėjo kaip geriau, panašu, kad viskas gali baigtis kaip visada.

Jau kitą savaitę Europos centrinis bankas (ECB) gali paskelbti apie pradedamą kiekybinio skatinimo programą, tačiau net ir „iš oro“ sukurti pinigai euro zonoje stebuklo nepadarys, sako LRT.lt kalbinti ekonomistai. Kol kas neaišku, kokių tiksliai ekonomikos skatinimo priemonių bus imtasi, bet keli Centrinio banko valdančiosios tarybos nariai viešai jau yra sakę, kad valstybių obligacijų supirkimas šiuo metu tampa efektyviausiu instrumentu.

Pernai tiksliausiai JAV dolerio kursą prognozavusi Nyderlandų bankininkystės ir finansų įstaiga ING neseniai paskelbė, kad iki 2017-ųjų euro ir dolerio vertė susilygins. Dėl to gali kilti pagunda pradėti pirkti JAV valiutą, tačiau Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių grupės vadovas Marius Dubnikovas įspėja, kad eiliniams žmonėms priimti tokį sprendimą per daug rizikinga. „Reikia suprasti, kad gyventojams, kurių paskolos, atlygimai ir išlaidos yra eurais, pirkti dolerius būtų labai drąsu.

Sausio 25 dieną Graikijoje vyksiančiuose pirmalaikiuose rinkimuose pergalė prognozuojama kairiųjų partijai „Syriza“, kuri žada nebetęsti tarptautiniams skolintojams įsipareigotų ekonominių reformų, o dėl to šaliai gali tekti atsisveikinti su euro zona. Tačiau VU TSPMI direktorius prof. Ramūnas Vilpišauskas pastebi, kad po rinkimų partijos neretai pamiršta bent dalį to, ką kalbėjo rinkimų kampanijos metu. Todėl politologas mano, kad kompromisinės politikos scenarijus yra labiau tikėtinas.

Nostalgija ir gerai žinomi vardai – taip būtų galima apibūdinti 2014 metų tiek Lietuvos, tiek užsienio muziką. Tačiau didžiausio pasisekimo tarptautinėje erdvėje sulaukęs lietuvis buvo šiuolaikiškos elektroninės muzikos atlikėjas Ten Walls. „2014-ieji Lietuvos muzikai visų pirma buvo Marijaus Adomaičio ir jo projekto „Ten Walls“ metai.

Nuo 2002 iki 2010 metų statistinio Lietuvos jaunuolio atlyginimas, atsižvelgus į infliaciją, padidėjo 590 litų. Jaunimas prieš 4 metus taip pat uždirbdavo daugiau už savo tėvus prieš 12 metų. 2002 metais į ketvirtą dešimtį įkopęs darbuotojas vidutiniškai gaudavo 1279 litus, o 2010 metais jo vaikas galėjo uždirbti maždaug 600 litų daugiau.

Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas pirmadienį viešėdamas Singapūre pranešė, kad šiemet kapitalo nutekėjimas iš šalies gali pasiekti 130 mlrd. JAV dolerių. Tiek pat Rusija neteko kriziniais 2008 metais. Rusijos centrinio banko duomenimis, pernai iš Rusijos nutekėjo 62,7 mlrd. dolerių. Todėl, jei A. Siluanovo prognozė pasitvirtintų, kapitalo srovė šiemet taptų dvigubai stipresnė.

Apgailėtinas gimstamumas ir didžiulė emigracija reiškia, kad jau netolimoje ateityje Lietuvai kils rimtų problemų. Tačiau „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas artėjančią dirbančių ir nedirbančių gyventojų disproporciją siūlo laikyti iššūkiu ir pateikia du sprendimo būdus: kurti daugiau darbo vietų, taip skatinant reemigraciją ir imigraciją, ir didinti pensinį amžių. Prognozuojama, kad šiemet gimstamumo rodiklis Lietuvoje sieks vos 1,29 ir bus vienas mažiausių pasaulyje.

Po vidurio kadencijos rinkimų Jungtinių Valstijų Kongrese pasikeitusi jėgų pusiausvyra turėtų pagreitinti derybas dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP). Pasiekus susitarimą, džiaugtis galės ne tik prezidentas Barackas Obama, bet ir Lietuvos verslininkai bei vartotojai. Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Linas Kojala sako, kad, respublikonams užsitikrinus daugumą abiejuose Kongreso rūmuose, susidarė kur kas palankesnė politinė padėtis TPIP pasirašymui.

Griežtas taupymo priemones prasidėjus finansų krizei įgyvendinusi Lietuva kai kurių įtakingų ekonomistų šiandien laikoma pavyzdžiu kitoms iš liūno tebesikapstančioms Europos šalims. Tačiau nepanašu, kad Senojo žemyno vyriausybės ar jų rinkėjai būtų pasiryžę aukotis ir kentėti taip pat, kaip lietuviai. Be to, didelėms ir santykinai uždaroms ekonomikoms pritaikyti Baltijos šalių sprendimų beveik neįmanoma.

Jei Rusija ryžtųsi agresijai prieš Baltijos šalis, vienas pirmųjų NATO uždavinių būtų visiško pranašumo ore užtikrinimas. Šiai užduočiai geriausiai tiktų neseniai pirmą kartą Sirijoje panaudoti naikintuvai „F-22 Raptor“, kuriuose įdiegtos nepastebimumo technologijos mestų rimtą iššūkį Kaliningrade dislokuotoms oro gynybos sistemoms. Tačiau šių lėktuvų gamyba 2011 metais buvo sustabdyta, o juos papildyti bei pakeisti turintys „F-35 Lightning II“ dar tik bandomi. Kaip portalą LRT.

Kas kaltas dėl to, kad uždirbate per mažai? Visų pirma, jūs pats, tačiau priežasčių paieškoti galima ir ekonominėse aplinkybėse. Norint suprasti, kaip veikia ekonomika galima rinktis iš dviejų požiūrių. Pirmasis teigia, kad egzistuoja tam tikri universalūs dėsniai, nulemiantys kapitalo pasiskirstymą visuomenėje. Antrasis – kad ekonomika nuolat keičiasi, atitikdama jos dalyvių pasaulio suvokimą.

Europos Sąjungos ir Rusijos ekonomikos šiuo metu primena du chroniškai sergančius ligonius, kurie dėl principinio nesutarimo Ukrainos atžvilgiu nusprendė prispjaudyti vienas kitam į sriubą. Negana to, kai kurie ekonomistai nerimauja, kad ES paskirti vaistai gali būti netinkami, o Rusiją ėmė kamuoti pirmieji pingančios naftos uždegimo simptomai.

Europos centrinio banko vadovui Mario Draghi pavyko beveik neįmanoma: pasakęs, kad „padarys viską, ko tik reikės“, jis išsaugojo eurą, taip ir neišsprendęs nė vienos nuo pat vieningos valiutos įkūrimo ją lydėjusios problemos. Tačiau bent kelios finansų krizės pamokos buvo išmoktos ir, Europos Sąjungos institucijoms leidus, Lietuva kitąmet prisijungs prie kitokios euro zonos, nei tą būtų padariusi 2007 metais.

Daugelis tėvų paliudys, jog atžalų auklėjimas yra vienas sunkiausių darbų pasaulyje. Negana to, jų išlaikymas dar ir brangiai kainuoja. Todėl kyla klausimas – kodėl racionalūs žmonės apskritai nusprendžia jų turėti? Neseniai dviejų JAV ekonomistų paskelbtame tyrime nagrinėjamas būtent šis klausimas.

Daugiausiai investicijų pritraukia valstybės, į savo gynybą žiūrinčios rimtai, portalui LRT.lt sakė politologas Šarūnas Liekis. Jo vertinimu, Lietuvos požiūris rimtas neatrodo, nes gynyba finansuojama per silpnai, o turimi ginklai – neadekvatūs. Tačiau ekonomistas Nerijus Mačiulis su tokiu požiūriu nesutinka ir po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos užvirusias diskusijas dėl krašto apsaugos vadina panikos kėlimu.

Daugiausiai investicijų pritraukia valstybės, į savo gynybą žiūrinčios rimtai, portalui LRT.lt sakė politologas Šarūnas Liekis. Jo vertinimu, Lietuvos požiūris rimtas neatrodo, nes gynyba finansuojama per silpnai, o turimi ginklai – neadekvatūs. Tačiau ekonomistas Nerijus Mačiulis su tokiu požiūriu nesutinka ir po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos užvirusias diskusijas dėl krašto apsaugos vadina panikos kėlimu.

„Rusija finansuoja ne Ukrainos ekonomiką, o karinę operaciją Kijevo gatvėse“, – taip neramumų krečiamai šaliai pažadėtą 15 mlrd. JAV dolerių paskolą LRT.lt apibūdino Ukrainos Rinkos reformų centro prezidentas, buvęs ūkio ministras Vladimiras Lanovojus.

Artėjant galutiniam balsavimui dėl naujos Tabako direktyvos, Europos Parlamento (EP) nariams buvo pateikta informacija, esą neteisėtoje prekyboje tabako gaminiais dalyvauja net patys didžiausi tabako pramonės banginiai. Savo ruožtu Lietuvoje veikiančių „Philip Morris Baltic“ ir „JTI Baltic“ atstovai tokius kaltinimus kategoriškai atmeta ir sako, kad už jų kyšo kovai su kontrabanda skirtas banderoles norinčios gaminti šveicarų įmonės „Sicpa“ ausys.

Šilumos ūkį valdysiančios akcinės bendrovės, kurios 51 procentas kapitalo priklausytų valstybei, įkūrimą palaiko tiek Prezidentūra, tiek Vyriausybės kanceliarija. Vadinasi, politinė valia įgyvendinti šį projektą yra stipri, tačiau, kol dar nepaskelbta šiuo metu Vyriausybėje rengiama Nacionalinio šilumos ūkio plėtros programa, konkretesnės jo gairės išlieka neaiškios.

Darbo jėgos kaina ir gyventojų pajamos didėja, tačiau be didesnių investicijų ir kylančio produktyvumo Rusijos ekonomika augti daugiau negali. Negana to, rublis pasiekė lyg šiol nematytą dugną. Trečiadienį paskelbta, kad pernai Rusijos BVP ūgtelėjo vos 1,4 proc. Tai buvo prasčiausias rezultatas nuo 2009 m. recesijos.