tomas davulis

Seimui antradienį bus pateikta teisėjo Tomo Davulio kandidatūra į Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkus. Šią kandidatūrą parinko prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak šalies vadovo, T. Davulis yra ne tik tarptautiniu mastu garsus teisės mokslininkas, bet ir turi vadovaujamo darbo patirties – jis ėjo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto prodekano ir dekano pareigas. T. Davulis turi 28 metų teisinio pedagoginio, mokslinio darbo, teisėkūros patirties.

Parlamentarai ketvirtadienį paskyrė tris naujus Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus – jais tapo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Stasys Šedbaras, mokslininkas Tomas Davulis ir Aukščiausiojo Teismo teisėjas Aurelijus Gutauskas. Per slaptą balsavimą už S. Šedbaro kandidatūrą balsavo 85 parlamentarai, prieš buvo 38, susilaikė dešimt. Du balsavimo biuleteniai rasti negaliojantys.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo teisininko Tomo Davulio kandidatūrą  į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus. Šalies vadovas antradienį pasirašė atitinkamą dekretą dėl kandidatūros teikimo Seimui, pranešė Prezidentūra. Pasak šalies vadovo, T. Davulis yra aukščiausios kvalifikacijos teisininkas, kurio sukaupta ilgametė pedagogo, mokslininko, teisininko patirtis prisidėtų prie itin atsakingos ir šaliai svarbios Konstitucinio Teismo veiklos.

Prezidentas Gitanas Nausėda teiks teisininko Tomo Davulio kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjus, antradienį patvirtino šalies vadovo patarėjas. „Patvirtinu, kad taip, bus teikiama (T. Davulio kandidatūra)“, – BNS sakė Tomas Beržinskas. T. Davulis BNS patvirtino pirmadienį sulaukęs prezidento pasiūlymo dėl kandidatavimo ir davęs sutikimą. Konstitucinį Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Šią savaitę Seimas turėtų apsispręsti dėl naujojo Darbo kodekso nuostatų – kaip darbo santykių reguliavimas turėtų atrodyti nuo liepos 1 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė pagrindinius pokyčius. Pasak Darbo kodekso rengėjos socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienės, darbdavys pagal naująjį DK negalės bet kada atleisti jam nepatikusio darbuotojo.

Nors Seimas ir nusprendė priimti Darbo kodeksą (DK) be prezidentės veto, jau dabar ruošiamos pataisos, kurios bent iš dalies turėtų patenkinti profsąjungas. Teisininkas ir vienas iš Kodekso rengėjų Tomas Davulis portalui tv3.lt teigia, kad sprendimas atmesti veto buvo teisingas, belieka tikėtis, kad pataisos reikšmingų pokyčių neįneš. Teisininko teigimu, geriausiai subalansuotas ir pritaikytas Lietuvos poreikiams yra tas teisės aktas, kuriam mažiausiai įtaką darė politikai.

Jeigu Seimas pritartų prezidentės pasiūlymams keisti Darbo kodeksą, jis būtų prastesnis už dabartinį, sako vienas naujojo socialinio modelio kūrėjų, Vilniaus universiteto teisininkas Tomas Davulis. Anot jo, toks kodeksas užtikrintų neproporcingai daug teisių darbuotojams.

Socialinis modelis jau kone metus kursto visuomenės, žiniasklaidos ir politikų diskusijas. Profsąjungos piktinosi siūloma blogėjančia darbuotojo padėtimi, socialinio modelio kūrėjai aiškino apie jo pažangumą, o darbdaviai džiaugėsi, kad darbuotojus bus galima lengviau priimti ir atleisti. Po naujojo Darbo kodekso narstymo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, šis gerokai pasikeitė: džiugina profsąjungas, tačiau ne visus jo kūrėjus, o darbdaviai ne juokais sunerimo.

85 tūkst. naujų darbo vietų, pritrauktos užsienio investicijos, 60 naujų teisių darbuotojams, įskaitant lankstesnį darbo grafiką, kūrybines atostogas ir pan., didėjantys atlyginimai – tai tik nedaugelis privalumų, kuriuos akcentuoja naujojo socialinio modelio kūrėjai ir šalininkai. „Investuotojų forumo“ atstovas, darbo teisės advokatas Rimantas Stanevičius nurodo, kad su naujuoju Darbo kodeksu į Lietuvą ateis ir stambios užsienio investicijos, kurios kels atlyginimus visame sektoriuje.

Žinių radijas LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas teigia, jog Lietuvos Darbo kodeksas yra pavyzdys, kaip per 25 metus galima nieko nenuveikti ir gyventi visiškoje stagnacijoje. Reformos būtinybę jau daugybę metų aiškina visi – nuo Lietuvos įmonių iki Europos Komisijos. Bet Lietuvos Darbo kodeksas – nė krust.

Skaidrumo stoka, prasta komunikacija tarp institucijų, kategoriška interesų grupių kritika, koncentravimasis į reitingus ir užkulisinės intrigos – tokiais bruožais pasižyminčioje teisėkūros aplinkoje rengiamas naujas Lietuvos socialinis modelis. Net jei jo autoriai norėjo kaip geriau, panašu, kad viskas gali baigtis kaip visada.

Žinių radijas   Lietuvos mokslininkams siūlant kurti naują socialinį Lietuvos modelį, šio projekto vadovas, Vilniaus universiteto Darbo teisės instituto vadovas profesorius Tomas Davulis „Žinių radijui“ sakė, kad tokio modelio kūrimą paskatino netikęs Lietuvos socialinės politikos vystymas.

Vieni Vyriausybės žingsniai darbo santykių liberalizavimo link yra taikomi kaip apsauginiai mechanizmai, kiti - kaip socialiniai politiniai sprendimai, neturintys nieko bendra su darbo teise, treti - kaip įteisinantys seniai nusistovėjusią praktiką, teigia VU Teisės fakulteto Darbo teisės instituto vadovas Tomas Davulis. Taip Darbo teisės instituto vadovas T. Davulis įvertino Vyriausybės siūlymus liberalizuoti darbo santykius.

Prezidentas Valdas Adamkus švenčių proga dovanų gavo rimtą galvosūkį - pasirašyti ar vetuoti kitų metų valstybės biudžetą ir jį lydinčius įstatymus. Kaip jį išspręsti, vakar šalies vadovas konsultavosi su ekonomikos ir teisės ekspertais, bet aiškaus patarimo nesulaukė.