• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

NATO pradeda derybas dėl to, kokių pajėgų ir ginkluotės sąjungininkams reikės siekiant apsiginti nuo galimos Rusijos atakos, taip pat kaip visa tai bus finansuojama. Kaip rašo „Politico“, per derybas bus nustatyti 2029 metų gynybinių pajėgumų tikslai. Europos pareigūnai įspėja, kad iki to laiko Rusija gali būti pasirengusi užpulti vieną iš NATO šalių.

NATO pradeda derybas dėl to, kokių pajėgų ir ginkluotės sąjungininkams reikės siekiant apsiginti nuo galimos Rusijos atakos, taip pat kaip visa tai bus finansuojama. Kaip rašo „Politico“, per derybas bus nustatyti 2029 metų gynybinių pajėgumų tikslai. Europos pareigūnai įspėja, kad iki to laiko Rusija gali būti pasirengusi užpulti vieną iš NATO šalių.

REKLAMA

Leidinys kalbėjosi su 15 dabartinių ir buvusių NATO pareigūnų bei diplomatų, siekdamas išsiaiškinti penkis pagrindinius klausimus, kuriuos Aljansui teks išspręsti ruošiantis galimai Rusijos invazijai.

REKLAMA
REKLAMA

Štai ką reiks išspręsti NATO:

  • Ambicijų lygio nustatymas. Svarbiausias klausimas bus nustatyti, kokį konkretų karių skaičių ir kokius karinius pajėgumus sąjungininkai yra pasirengę skirti. NATO tai vadina „ambicijų lygiu“.

Be to, sąjungininkai turės nuspręsti, kaip užtikrinti įprastinės ginkluotės ir pajėgų, pavyzdžiui, sausumos dalinių ar aviacijos, skyrimą branduolinį ginklą turinčioms šalims, tokioms kaip Jungtinė Karalystė ir JAV.

REKLAMA
  • JAV paliekamos spragos užpildymas. Nuogąstaujama, kad JAV gali atitraukti Europai itin svarbius karinius pajėgumus, pavyzdžiui, sunkiuosius transporto lėktuvus. Vašingtonui siekiant sumažinti savo karinį buvimą Europoje, sąjungininkams teks skubiai ieškoti būdų, kaip kompensuoti prarastus pajėgumus.

„Dar visai neseniai NATO veikė pagal tokią logiką: apskaičiuojate, ko reikia Aljansui, o jei ko nors trūksta, JAV tiesiog užpildo šias spragas. Dabar viskas kitaip“, – pažymėjo NATO pareigūnas Camille'is Grandas.

REKLAMA
REKLAMA

Vienas iš galimų sprendimų – atsisakyti reikalavimo turėti konkrečių rūšių ginkluotę ir vietoj to nustatyti valstybėms narėms konkrečias operacines užduotis, pavyzdžiui, sunaikinti Rusijos vadavietes.

Toks požiūris suteiktų daugiau lankstumo Europos sąjungininkėms, kurios neturi prieigos prie amerikietiškų ginklų sistemų, tokių kaip sparnuotosios raketos „Tomahawk“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
  • Regioniniai nesutarimai. Po 2022 metais prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą Aljanso dėmesys nukrypo į rytus, o pastaraisiais metais – ir į šiaurę, Grenlandijos link.

Tačiau kai kurios sąjungininkės norėtų, kad daugiau dėmesio būtų skiriama pietiniam ir pietrytiniam Aljanso flangams. Tarp pagrindinių problemų – Rusijos samdinių buvimas Libijoje, rizika, kad migracija bus naudojama kaip ginklas, didėjantis povandeninių laivų aktyvumas ir bepiločių orlaivių atakos prieš laivus Juodojoje jūroje.

REKLAMA
  • Daugiau dronų ar daugiau tankų? Bepiločių sistemų dominavimas Ukrainos fronto linijoje greičiausiai paskatins diskusijas, kaip suderinti bepiločių orlaivių pajėgumų plėtrą su tolesniu tradicinės karinės technikos – tankų ir artilerijos – arsenalo didinimu.

Pasak Camille'io Grando, diskusijas dar labiau kaitina Europos šalims kylantys sunkumai komplektuojant kariuomenes.

REKLAMA

„Vienas iš veiksnių, skatinančių visus plačiau naudoti bepiločių sistemas, yra visuomenės senėjimas ir dėl to kylantis darbo jėgos trūkumas“, – teigė jis.

Be to, šalys turės rasti būdą neatsilikti nuo Rusijos technologinės pažangos, kartu nesužlugdydamos savo nacionalinių gynybos biudžetų.

Prancūzijos karinio jūrų laivyno admirolas Pierre'as Vandier pasiūlė vieną iš galimų sprendimų – prenumeratos modelį primenančią sistemą, pagal kurią įranga būtų reguliariai atnaujinama, kad ginkluotės sistemos nepasentų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
  • Ukrainos pamokos. Dauguma NATO sąjungininkių pripažįsta, kad Ukraina prisideda prie jų saugumo dėl gausios ir kovose užgrūdintos kariuomenės bei sparčios technologinės pažangos.

Tai apima oro, jūrų ir sausumos bepiločius orlaivius, oro gynybos sistemas, raketinę ginkluotę ir pažangią mūšio lauko valdymo sistemą „Delta“.

Todėl kai kurios šalys ragina glaudžiau bendradarbiauti karinėje pramonėje. Vis dėlto kitos laikosi atsargiau. Jos pabrėžia, kad karas Ukrainoje iš esmės skiriasi nuo NATO karinės doktrinos, kurioje pirmenybė teikiama greitiems manevriniams kovos veiksmams, oro erdvės dominavimui ir tiksliems smūgiams iš didelio atstumo.

REKLAMA

Europos problemos be JAV

Anksčiau UNIAN rašė, kad Europos šalys baiminasi transatlantinių santykių žlugimo po to, kai Donaldas Trumpas perėjo į Rusijos pusę. Tuo metu Europa nepajėgi kompensuoti Ukrainai prarastos JAV karinės ir žvalgybinės pagalbos.

Europa negali pakeisti trijų itin svarbių JAV pajėgumų: ankstyvojo perspėjimo apie balistinių raketų paleidimą sistemų, priešlėktuvinių raketų kompleksų „Patriot“, skirtų šioms raketoms perimti, ir plataus žemojoje Žemės orbitoje veikiančių interneto palydovų „Starlink“ tinklo.

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų