Advokato aiškinimu, nesvarbu, ar nekilnojamasis turtas (NT) buvo pirktas naujas, t. y. iš statybų įmonės, ar senesnis, t. y. iš fizinio asmens. Už defektus turi atsakyti buvęs savininkas.
Vis tik pašnekovas neslėpė, kad vien paprašymo atlyginti nuostolius gali neužtekti – dėl to reikia atlikti tam tikrus veiksmus, paruošti dokumentus, o jei to nepakanka – kreiptis į vartotojų teises arba teismą.
Ką daryti išlindus defektams?
Advokatas dr. Arvydas Budnikas atkreipė dėmesį, kad naujiems NT objektams yra taikoma 10 metų garantija, kas reiškia, kad už trūkumus tuo laikotarpiu atsakingas yra statytojas.
Jis pabrėžė ir tai, kad perkant ne naują NT už visus trūkumus, kurie egzistavo iki pardavimo, atsakingas yra turto pardavėjas. O jeigu defektai atsirado netrukus po įsigijimo, taip pat laikoma, kad už juos atsakingas – buvęs savininkas.
Pašnekovas iš savo patirties papasakojo, kad prieš 2 metus pirko naujos statybos kotedžą.
„Aš – ne statybininkas, nežinau, ar gerai padaryta. Apsižiūrėjau, man buvo gražu, atrodė viskas gerai. Nesamdžiau jokių specialistų, kad jie tą namo būklę įvertintų.
Pasiėmiau paskolą, rugsėjį nusipirkau, o lapkričio pradžioje kambaryje man sutrūko visa siena. Ką aš dariau? Paskambinau statytojui ir paprašiau, kad jis sutvarkytų. Jis buvo geranoriškas ir tvarko tą sieną“, – pasakojo pašnekovas.
Vis tik tokių palankių statytojų ar pardavėjų, anot teisininko, būna ne visada. Todėl, jeigu pirkėjas nori būti kiek įmanoma labiau užtikrintas, kad namui – viskas gerai, teisininkas prieš perkant pataria išsikviesti ekspertą.
A. Budnikas įvardijo, kad tai gali būti kokia nors statybų įmonė, kuri už tam tikrą kainą kiek įmanoma apžiūrėtų turtą: patikrintų dažų stovį, stogo būklę, vamzdynus ir kt.
„Bet reikia žinoti, kad vis tiek gali išlįsti tų defektų ir tikrai neįmanoma apsisaugoti nuo visko iš karto. Tad, jei nusipirkus butą ar namą išlenda kažkokie trūkumai, reikia kreiptis į statytoją arba pardavėją, bandyti viską išspręsti geruoju“, – dėstė advokatas.
Ką daryti, jei kompensuoti trūkumų nesutinka?
Vis tik, jei kita pusė nesutinka atlyginti išlindusių trūkumų, A. Budniko aiškinimu, be statybų įmonės dar galima kreiptis ir į teismo ekspertą, kurį galima rasti teismo ekspertų sąraše pagal sritis, pvz., statybos ekspertai, technikos ekspertai ir t. t.
Susiradus ekspertą, anot teisininko, reikia jam paskambinti, susitarti, jis atvažiuoja ir už tam tikrą sumą viską sufotografuoja, surašo defektacijos aktą su visais gedimais ir jį atiduoda. O su tuo aktu jau galima kreiptis į teismą.
Advokatas pridūrė, kad esant tokiai problemai dar galima išsikviesti antstolį, kad jis atvažiuotų ir užfiksuotų faktines aplinkybes.
„Galima kreiptis į kurį tik nori Lietuvos antstolį – tai kainuoja gal 200 eurų – ir sakyti, kad va, man čia įtrūkusi siena – reikia nuotraukų ir aprašymo.
Jis atvažiuoja, padaro visų tų trūkumų nuotraukas, tada grįžta į ofisą ir parengia tokį faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Aprašo kiekvieną nuotrauką, nurodo, kada ir pas ką buvo, kokias aplinkybes užfiksavo“, – vardijo A. Budnikas.
Ir tokiu atveju, anot advokato, vienoje rankoje yra faktinių aplinkybių protokolas iš antstolių su trūkumų nuotraukomis, kitoje – eksperto defektacijos aktas, kuriame išsamiai surašyti defektai, jų susidarymo priežastys ir t. t.
Pašnekovas nurodė, kad turint šiuos du dokumentus galima dar kartą kreiptis į statytoją ar pardavėją: „Ir sakyti, kad štai – aš turiu šiuos du dokumentus. Ar nori tartis gražiuoju ir sutaisyti trūkumus, juos kompensuoti, ar man kreiptis į teismą ir tuos pinigus prisiteisti?“
Kaip tokiais atvejais apsisaugoti?
Paklaustas, kaip apsisaugoti nuo to, kad nereikėtų vargti su trūkumų vertinimais ir teismais, A. Budnikas neslėpė, kad vienintelis būdas – tai tiesiog nepirkti NT.
„Aišku, kaip minėjau, galima iš anksto samdytis ekspertus, kurie fiksuotų. Čia kaip automobilį perkant žmonės veža į servisą apžiūrai. Bet tie trūkumai vis tiek vėliau gali išlįsti ir nebūtinai matosi perkant būstą. Aš pats pirkau, atrodė viskas gražu, bet sutrūko siena.
Pardavėjas man paaiškino, kad neva naujai pastatytų namų sienos juda pirmus 8 metus, tad natūraliai gali atsirasti tų trūkumų. Atsimenu gal prieš 15 metų man sakė tą patį – kad naujos statybos namų sienos gali trūkinėti vien kabinant ant jų paveikslą ar sunkesnę lentyną, nes jos gali pajudėti. Tad apsisaugoti čia – neįmanoma“, – patirtimi dalinosi advokatas.
Ji svarstė, kad šiuo atžvilgiu galbūt saugiau yra pirkti kažkiek senesnį būstą, nes iškart matai, kaip ten viskas yra – labiau pastebimi defektai, tad ir iškviestas ekspertas juos lengviau pastebės.
Turint įrodymų gali padėti ne tik teismas
Advokatų kontoros „Stašaitis & partners“ advokatas Mindaugas Šeškauskis nurodė, kad pardavus nekokybišką NT gresia civilinė atsakomybė ir reikalavimas pirkėjui atlyginti žalą.
O būdą, kaip ta žala bus atlyginta, jau renkasi pats pirkėjas: ar jis norės, kad pardavėjas trūkumus pats sutvarkytų, ar apmokėtų jų tvarkymą. O gali būti ir taip, kad pirkėjas norės panaikinti pirkimo-pardavimo sutartį ir susigrąžinti pinigus.
Advokatas dar atkreipė dėmesį, kad nebūtinai tuos trūkumas pardavėjas nuslepia piktybiškai – jis taip pat gali apie juos nežinoti arba jie gali išlįsti vėliau. Tačiau vienu ar kitu atveju pardavėjas turi už defektus atsakyti.
A. Budniko patarimu, jeigu pardavėjas – ne fizinis asmuo, o įmonė, pirmiausia būtų galima kreiptis ne į teismą, o į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT).
Specialisto aiškinimu, procesas su VVTAT vyksta greičiau ir yra pigesnis: „Tarnybai lygiai taip pat galima pateikti ir antstolio protokolą, ir eksperto išvadas, nes nei VVTAT, nei teisėjas patys tikrai nepasakys, kokie tai trūkumai ar kada jie atsirado.
Būtinai turi būti įrodymai, kuriais būtų remiamasi priimant sprendimą. O svarbiausia – nereikia bijoti ginti savo teisių, jei kas nors nutinka.“
Taip, kad ne viskas taip paprasta, kaip straipsnelyje aprašyta Mūsų įstatymai išplaukę ir lobistų nupirkti taip, kad žmogus mažiausiai teisių turi.
