Susisiekimo ministerijai dar prieš naujų KET pakeitimų įsigaliojimą užsiminė apie siūlymą sankryžose naikinti mirksintį šviesoforo signalą, tačiau socialinių tinklų grupėse vairuotojai suskubo išreikšti savo nuomonę, klausdami, dėl kokių priežasčių reikia griebtis naujų permainų.
Visgi dabar jau tapo aišku, kad pakoreguotos Kelių šviesoforų įrengimo taisyklės taip pat atveria kelią pačioms savivaldybėms nuspręsti, kaip pasielgti su žaliais šviesoforo signalais – juos naikinti ar verčiau palikti.
„Galimybė kitaip reguliuoti šviesoforus be žalio mirksinčio šviesoforo signalo galima tose sankryžose, kuriose naudojamas jutiklinis šviesoforų valdymas – tai leidžia žymiai greičiau reaguoti į transporto srautų pasikeitimus sankryžose ir taupyti eismo dalyvių laiką, mažinti gaištį.
Tokia praktika taikoma daugelyje Europos valstybių. Lietuvoje ši nuostata yra tik kaip galimybė, svarbu akcentuoti, kad mirksintis šviesoforų signalas nėra naikinamas, o kur ir kiek naudoti šią nuostatą – spręs pačios savivaldybės ar kiti kelio savininkai“, – tąkart komentavo susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.
Kai kurių miestų sankryžose jau dabar galima pastebėti, kad šviesoforai neturi mirksinčio žalio signalo, kurio vienas pagrindinių privalumų, pasak ministerijos atstovų, yra tik tas, kad geltono signalo įjungimas nebūna netikėtas eismo dalyviams.
Bo to, teigiama, kad jei savivaldybės atsisakys mirksinčių šviesoforų, sankryžose vairuotojai saugiai atlaisvins sankryžą, o tik po to įvažiuos iš kitų krypčių atvažiuojantys eismo dalyviai.
Miestai naikins žalią mirksintį šviesoforo signalą?
Didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybių atstovai apie galimus pokyčius kalba atsargiai, tačiau neatmeta, kad permainų ateityje gali būti griebiamasi.
Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo orpganizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius pasakoja, kad šiuo metu yra vertinama situacija.
„Šiuo metu atsiradus galimam naujam šviesoforų valdymui Kauno miesto savivaldybė analizuoja ir svarsto galimybes kuriose sankryžose toks eismo reguliavimo pakeitimas būtų funkciškai naudingas ir eismo požiūriu saugus.
Konkrečių gatvių sąrašo nėra, tačiau tikėtina, kad naujasis reguliavimas galėtų atsirasti tose sankryžose, kurios turi įdiegtą jutiklinį šviesoforų valdymą“, – teigė pašnekovas.
Savivaldybės atstovas taip pat paaiškina, kad minėti pakeitimai leistų sumažinti nereikalingą eismo dalyvių laukimo trukmę.
Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Rimantas Baravykas teigė, kad šiuo metu yra vertinamas poreikis keisti šviesoforo signalų tvarką, mat vairuotojai sankryžose yra įpratę prie dabartinės tvarkos.
Vardija, kuriais atvejais pagreitėtų automobilių eismas
Klaipėdos miesto savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus antrina, kad šiuo metu nesiekiama iš karto įvesti naujų pakeitimų sankryžose, todėl uostamiestyje permainos šiuo metu vykdomos palaipsniui.
„Sprendimai dar nėra priimti, vairuotojai yra įpratę prie dabartinio šviesoforų darbo režimo, todėl norime įvertinti visus pliusus ir minusus bei pokyčius numatyti ten, kur jie tikrai bus naudingi.
Pirmiausia, svarstome galimybę perprogramuoti šviesoforus kai kuriose naujai įrengtose sankryžose, kuriose veikia jutiklinis šviesoforų valdymas ir šviesoforai valdomi pagal eismo jutiklių signalus“, – kalbėjo R. Mockus.
Pašnekovas įsitikinęs, kad jeigu sankryžose būtų atsisakyta mirksinčių žalių šviesoforo signalų, eismas sankryžose turėtų vykti greičiau.
„Transporto priemonių šviesoforų signalų seka be žalio mirksinčio signalo, ypatingai naudojant jutiklinį šviesoforų valdymą, leidžia sumažinti nereikalingą eismo dalyvių laukimo trukmę. Gaištis sumažėja, pavyzdžiui, šiais atvejais:
Kai transporto priemonės atlaisvina sankryžą ir tai užfiksuoja jutikliai, geltonas signalas gali būti įjungtas iš karto, išvengus žalio mirksinčio signalo, todėl į sankryžą ketinantiems įvažiuoti vairuotojams ir laukiantiems pėstiesiems žalias signalas gali būti įjungtas anksčiau; Kai pėsčiasis paspaudžia žalio signalo iškvietimo jungiklį, geltonas signalas transporto priemonėms gali būti įjungtas iš karto, išvengus žalio mirksinčio signalo, todėl laukiantiems pėstiesiems žalias signalas gali būti įjungtas anksčiau.
Tuo metu Šiaulių miesto savivaldybės viešųjų ryšių koordinatorius Vitalis Lebedis pastebėjo, kad miesto atstovai nemato poreikio griebtis pokyčių, todėl šiuo metu pakeitimai nėra inicijuojami.
Susisiekimo ministerijos Kelių šviesoforų įrengimo taisyklėse taip pat daugiau dėmesio skiriama šviesoforų matomumui gerinti. Rekomenduojama dar labiau atitraukti „Stop“ linijos žymėjimą prieš šviesoforus – šios linijos turės būti ženklinamos priklausomai nuo eismo organizavimo, orientuojantis į 3,5–10 m atstumą nuo pagrindinio šviesoforo. Kelio valdytojai turės užtikrinti, kad prieš „Stop“ liniją sustoję vairuotojai gerai matytų dešinėje ir (arba) kairėje kelio pusėje esančius pagrindinius šviesoforus bei papildomus šviesoforus virš važiuojamosios dalies.
Be to, šviesoforus rekomenduojama įrengti taip, kad apatinė jų sekcijos dalis būtų ne aukščiau kaip 6 m virš važiuojamosios dalies. Taip siekiama užtikrinti, kad šviesoforų signalai būtų matomi visų rūšių transporto priemonių vairuotojams iš bet kurios eismo juostos.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad nuo birželio 1 d. buvo pakoreguotos ne tik šviesoforų įrengimo taisyklės, tačiau vairuotojai taip pat sulaukė naujų KET pakeitimų.
