• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad numatyto paslaugų paketo karo pabėgėliams nepakanka, jis turi būti plečiamas. Anot jos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SAM) Seimo pavasario sesijoje siūlys, kad išmokos užsieniečiams, kuriems taikoma laikinoji apsauga, apimtų platesnį sąrašą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad numatyto paslaugų paketo karo pabėgėliams nepakanka, jis turi būti plečiamas. Anot jos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SAM) Seimo pavasario sesijoje siūlys, kad išmokos užsieniečiams, kuriems taikoma laikinoji apsauga, apimtų platesnį sąrašą.

REKLAMA

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monikos Navickienės teigimu, trečiadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) Vyriausybei pristatė du įstatymų paketus.

Pirmasis jų – laikinosios apsaugos paketas užsieniečiams.

Europos Sąjungos tarybai kovo 4 dieną priėmus sprendimą taikyti laikinąją apsaugą nuo karo bėgantiems asmenims, juos priimančios šalys įsipareigoja suteikti socialinę pašalpą, būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens kompensacijas.

M. Navickienės teigimu, to nepakanka, sąrašą reikia plėsti.

„To nepakaks, kadangi atvyksta į Lietuvą pažeidžiamos grupės, dažniausiai moterys, neįgalieji, vaikai, tai reikalingas ir kitas, minimalios apsaugos paketas, kurį ir pristatėme šiandieną [Vyriausybei]“, — kalbėjo M. Navickienė.

REKLAMA
REKLAMA

Juo norima išplėsti socialinės paramos teikimo aprėptį asmenims, kuriems bus pritaikytas laikinasis apsaugos statusas – jie turės galimybę gauti išmokas vaikams, laidojimo pašalpą, paramą būstui įsigyti, taip pat nustatyti negalią, suteikti teisę naudotis visomis neįgaliųjų socialinės integracijos priemonėmis, skirti ir mokėti jiems slaugos ir priežiūros išlaidų tikslines kompensacijas, šalpos pensijas ir socialinio draudimo, senatvės pensijas tuo atveju, jeigu jie jų negali gauti iš savo kilmės šalies.

REKLAMA

„Kitas svarbus aspektas – siekiame palengvinti nelydimų nepilnamečių, atstovaujant jų geriausius interesus, tobulinti užsieniečių teisinę padėtį, nustatant teisinį reguliavimą, kad tiems nepilnamečiams būtų paprasčiau priskirti globėją arba instituciją, kurioje jie galėtų saugiai Lietuvoje gyventi.

Taip pat priskirti globos-rūpybos išmokas žmonėms, kurie rūpinsis vaikais, o institucijoms, kurios atsiras papildomai kaip globos institucijos, bus kompensuojamos patirtos išlaidos jau nuo administracijos vadovo priimto sprendimo suteikti globą tiems vaikams“, – sakė ministrė.

REKLAMA
REKLAMA

M. Navickienė taip pat pridūrė, kad ministerija šiuos pakeitimus Seimo prašo priimti skubos tvarka.

„Socialines išmokas žmonės pradės gauti jau nuo įsigaliojimo – 107 socialinę išmoką. Įsigaliojus šiam paketui, kuris yra teikiamas SADM,  priklausys ir vienkartinė išmoka gimus vaikui – 420 eurų, ir vaiko pinigai – 73 eurų, papildoma išmoka vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, taip pat ir būstų šildymo kompensacijos, karšto vandens kompensacijos, laidojimo pašalpa, mėnesinė pašalpa vaikų ugdymui“, – vardijo socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Daugiau dėmesio – profesinei kompetencijai 

Vyriaybei SADM trečiadienį pristatė ir užimtumo paketą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Praėję metai buvo valstybei sėkmingi užimtumo politikos prasme. Dirbančių žmonių – apie 30 tūkst. daugiau, atlyginimai kilo apie 11 proc., taip pat ir Užimtumo tarnyboje registruotų nedirbančių žmonių skaičius sumažėjo – 37 proc.

Dabar registruotų nedirbančių žmonių yra apie 147 tūkst. Tas skaičius vis tiek yra didelis, todėl keliame sau tikslus ir labai ilgai diskutavome ir su socialiniais partneriais, kaip galėtume gerinti Užimtumo tarnybos teikiamas paslaugas tam, kad kuo daugiau žmonių dirbtų ir užsidirbtų“, – kalbėjo M. Navickienė.

Kaip vieną iš esminių problemų ministrė įvardija ilgalaikių registruotų nedirbančių žmonių skaičių. Anot jos, privalu išsiaiškinti pamatines priežastis, kodėl šie žmonės nesiintegruoja į darbo rinką.

REKLAMA

„Dažnu atveju galime pasakyti, kad tai yra dėl tam tikrų priklausomybių ligų arba, kad žmonės turi įsiskolinimus ir negali jų padengti, nežino, kaip juos padengti ir negaudami tinkamų paslaugų lieka užburtame bedarbių rate ir negali sugrįžti į darbo rinką.

Todėl norime, kad su šiuo įstatymo projektu žmonės, kurie dar nėra pasirengę dirbti ir įsilieti į darbo rinką būtų atskirame sąraše ir tiems žmonėms galėtume suteikti daugiau paslaugų tam, kad jie galėtų kuo greičiau grįžti į darbo rinką. O žmonės, kurie yra pasirengę, kad turėtų tinkamą kvalifikaciją“, – sakė M. Navickienė.

Mokymams, profesinei kompetencijai, jos teigimu, šiuo įstatymo projektu bus lengvinamos galimybės tuo rūpintis.

REKLAMA

Bilotaitė: bus akyliau saugomi valstybei svarbūs objektai

Dėl Rusijos agresyvių karinių veiksmų Ukrainoje kyla didelė grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl trečiadienį Vyriausybės posėdžio metu buvo pritarta sprendimui pratęsti nepaprastąją padėtį iki balandžio 21 d., sako Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Mes tikrai matome, kad Rusijos sukeltas karas Ukrainoje tik intensyvėja Yra daromi nusikaltimai žmogiškumui, karo nusikaltimai ir nuolatinės teisės pažeidimai. Visa tai lėmė didelio masto humanitarinę krizę ir karo pabėgėlių iš Ukrainos srautą. Todėl reaguodami į tai mes turime imtis papildomų priemonių, kurios gali mums padėti atremti galimas grėsmes“, – žurnalistams sakė A. Bilotaitė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Trečiadienį Vyriausybei, jos teigimu, buvo pasiūlyti labai svarbūs sprendimai.

„Pirmas punktas – bus akyliau saugomi valstybei svarbūs objektai – sutiprintas patruliavimas, reagavimas. Taip pat nustatomas ir draudimas fotografuoti, filmuoti arba kitaip fiksuoti ir rinkti informaciją apie valstybei svarbius objektus. Bus stiprinama valstybės sienos apsauga ir patikrinimai pasienio ruože“, – sako ministrė.

Vidaus reikalų ministerija taip pat siūlo nustatyti galimybę užsieniečių, pasitraukiančių nuo Rusijos karinės agresijos humanitariniams leidimui.

Ministrės teigimu, taip pat siūloma greičiau kontroliuoti neapykantos ir karo kurstymą ribojant susirinkimus, kurstant nesantaiką ir karą.

REKLAMA

Taip pat siūloma drausti retransliuoti Rusijos ir Baltarusijos kontroliuojamų subjektų programas, apriboti prieigas prie informacijos, kurstančios neapykantą, dezinformuojančios apie karinę agresiją.

Ketvirtas punktas – siūlomas vizų režimo sugriežtinimas: „Stabdomas vizų išdavimas Rusijos federacijos ir Baltarusijos respublikos piliečiams. <…> Išskyrus, jei tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija“, – vardijo A. Bilotaitė.

Vaikai eis į mokyklas, mokytojai pasiruošę

„Atvykstančių vaikų skaičius auga, šiandien turime jau ne tokį mažą skaičių – 2785 vaikai iki 18 metų, kurie registravosi Lietuvoje. Jiems esame pasirengę suteikti ugdymą“, – aiškino ji.

REKLAMA

Vyriausybė siūlo didinti KAM išlaidas gynybai iki 2,52 procento BVP Karybos ekspertas: jei norėtų, Putinas Vakarų pagalbą ginklais palaikytų pretekstu pulti NATO Ginklų upė Ukrainai nesenka: kritus Zelenskiui, gali viskas pasikeisti Pasak jos, tam pasirengę „visi ugdymo lygmenys“.

„Žinoma, labai svarbus formalus ugdymas, tačiau dar svarbesnis – adaptacinis periodas. Mes raginame mokytojus, mokyklas pirmiausia atsižvelgti į vaikų psichinę sveikatą. <...> Tuomet jau po truputį integruosime į formalųjį ugdymo procesą“, – kalbėjo J. Šiugdžinienė.

Ministrė teigė, kad nemažai vaikų jau šiomis dienomis atėjo į mokyklas. Yra atvykusių ir mokytojų, kurie galės dėstyti, dirbti pedagogų padėjėjais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taip pat, pagal galimybes, bus leidžiama mokytis ukrainietiškai, pamokas turėtų vesti ukrainiečių pedagogai, kurių čia jau yra apie 170.  Tiesa, pasak ministrės, kai kurie vaikai pradeda mokytis pilnu tempu, kiti dar renkasi užklasines veiklas. To, pasak jos, nori vaikų tėvai, nes planai ateičiai yra skirtingi. „Vieni planuoja čia likti ilgam, todėl mokosi kalbos, kiti tikisi grįžti namo geitai, todėl nori daugiau užklasinės veiklos, psichologų pagalbos vaikams“, – kalbėjo ministrė.

Pabėgėliams pasirengta

Registracijos centrai nuo karo bėgantiems ukrainiečiams veikia ir Alytuje, ir Marijampolėje, Vilniuje prieš kelias dienas sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

REKLAMA

Tokiuose centruose ukrainiečiai gali pradėti migracijos procedūras, būti laikinai apgyvendinti iki trijų parų. A. Bilotaitės pateiktais duomenimis, Lietuva kol kas pasiruošusi priimti 11 tūkst. ukrainiečių, dar 23 tūkst. žmonių galės priimti asmenys, užregistravę apie 5,7 tūkst. laisvų būstų ukrainiečiams „Stiprūs kartu“ iniciatyvoje.

Asmenims, begantiems nuo karo bus supaprastintas dokumentų gavimas, vos gavę dokumentus galės dirbti ir gaus medicinos priežiūrą. 

Pasak jos, į Europą atvykusius ukrainiečius sudėtinga suskaičiuoti, nes jie savarankiškai važiuoja pas artimuosius ir gimines, apsistoja viešbučiuose.

Vis dėlto ji įspėja, kad nors dabar karo pabėgėlių antplūdžio nėra, situacija bet kada gali pasikeisti. Šiuo metu yra užsiregistravę virš 3 tūkstančiū pabėgėlių, jų tikrai bus daugiau. 

„Niekas negali pasakyti, kad kažkuriuo momentu neįsijungs situacija į visai kitą režimą ir kad mes turėsime labai didelius kiekius žmonių“, – teigė ministrė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų