Policininkai pastebi, jog pusė traumas patyrusių suaugusiųjų vairavo girti, o vaikai – be tėvų priežiūros. Kai kurie nelaimių pasekmes jaus visą likusį gyvenimą, pasitaiko ir atvejų, kai kelionė paspirtuku tampa paskutine gyvenime.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Klaipėdos vaikų ligoninėje medikams darbo netrūksta. Nuo metų pradžios ten jau pateko daugiau nei šimtas susižalojusių nepilnamečių paspirtukų vairuotojų ar su jais susidūrusių vaikų. Ir tokių traumų kasmet tik daugėja.
„Jau nuo 4-5 metukų pradeda siautėt. Ir visokių pasitaiko. Aišku, rimtesnės traumos vyresniems vaikams, paaugliams“, – sakė Klaipėdos vaikų ligoninės traumatologas Jonas Baltrūnas.
Traumų vaikai patiria visokių – nuo nubrozdinimų, kaulų lūžių, atvirų žaizdų iki smegenų sutrenkimo ar net kaukolės lūžių.
„Tie nubrozdinimai, kuriuos pamatai, kuriuos patiria dviratininkai, paspirtukininkai... Aš sakau, rišu ir man pačiam skauda. Nes kaip ir atrodytų nieko tokio, bet ten skausmingos traumos“, – kalbėjo medikas.
Dažnai tėvai patys veža vaikus paspirtukais, nors to daryti negalima. O kai griūva, susižaloja visa šeima. Kartais mažyliai važinėja vieni. Policininkai papasakojo, kaip reaguoja tėvai, kai tokį mažametį paspirtukininką pareigūnai parveda namo.
„Tėvas tiesiog patraukė pečiais ir pasakė – o tai kur čia parašyta? Ir panašiai. Tai parodo, kad suaugę asmenys, tėvai ar globėjai nežino kelių eismo taisyklių, jie tiesiog aplaidžiai išleidžia vaikus į gatves, kelius važinėti savarankiškai“, – kalbėjo Klaipėdos kelių policijos skyriaus viršininkas Mindaugas Džermeika.
Viena priežasčių – alkoholis
Nors nepilnamečiai paspirtukininkai susižaloja dėl neatsakingų tėvų ar savo jauno amžiaus ir patirties stokos, suaugusiųjų traumų priežastys visai kitokios.
„Buvo 70-metė moteris, važiavo paspirtuku, buvo neblaivi, krito, patyrė sunkią galvos traumą ir atsidūrė ligoninėje. Dabar jos būklė sunki, bet stabili“, – pasakojo Klaipėdos universiteto ligoninės Priėmimo skyriaus vedėja Rūta Juškaitė.
Girti yra net pusė visų į ligoninę patenkančių suaugusių paspirtukininkų. Nemažai tokių greitosios atveža iš Palangos. Pasak policininkų, nuo metų pradžios Klaipėdos apskrityje jie sustabdė 339 girtus dviračių priemonių vairuotojus. 180 jų – paspirtukininkai.
„Dalis asmenų grįždami iš tam tikrų pasilinksminimo vietų renkasi ne taksi ar pavežėjų paslaugas, o patys savarankiškai grįžti su elektriniu paspirtuku. Tai „Bolt“ bendrovės paspirtukai, kurie lengvai paimami, išsinuomuojami“, – sakė M. Džermeika.
O kuo lengviau žmonės juos gauna – tuo dažniau atsiduria ligoninėse. Apsaugos priemonėmis turi pasirūpinti patys, o tą padaro tik retas. Klaipėdos universiteto ligoninėje tokių pacientų medikai nuo metų pradžios suskaičiavo apie šimtą.
„Dauguma traumų, ypatingai sunkių, kuomet pacientai guli intensyvios terapijos skyriuje, su pasekmėmis, su liekamaisiais reiškiniais, tiek suaugę, tiek vaikai, tikrai gali išvengti. Tačiau žmonės nekreipia dėmesio į tai, kad bet kuri paprasčiausia transporto priemonė gali būti žalojanti ar mirtina“, – kalbėjo Klaipėdos ligoninės direktorius Saulius Raugelė.
Kelionės tampa paskutinėmis
Suaugusiųjų traumos panašios į vaikų – nubrozdinimai, lūžiai. Anot medikų, dažnai žmonės negalvoja, kad po tokio pasivažinėjimo į darbą eiti greitai neteks. O gal ir visai niekada.
„Buvo žmogus tiesiogine to žodžio prasme perlaužęs kaklą per pusę krisdamas su paspirtuku. Jis neteko gyvybės“, – pasakojo. R. Juškaitė.
Tačiau susižaloję paspirtukininkai – tik viena medalio pusė. Dažnai į ligonines patenka jų sužaloti niekuo dėti praeiviai. Žmonės pasakoja, kad šiais laikais jau ne automobilio reikia saugotis, o kur kas pavojingesnės transporto priemonės ir jos vairuotojo:
„Greitai pralekia, kitą kartą gali ir užkliudyti. Bet pasisaugai visą laiką. Jau dabar tų paspirtukininkų reikia pabijoti.“
„Jie pavojingai važinėja. Nepaiso eismo taisyklių paprasčiausiai. Ypač jaunimas.“
„Iš viso turėtų išimti iš apyvartos tokius reikalus. Labai negerai.“
O medikai primena, kad kai kurių traumų pasekmės lieka visam gyvenimui.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
