Užsidegus ir kelias sekundes šviečiant raudonam šviesoforo signalui, į gatvę lyg niekur nieko išvažiuoja paspirtukininkė ir ją nubloškia automobilis. O tokių avarijų uostamiestyje kasmet vis daugiau. Dažniausiai nukenčia paspirtukais lekiantys vaikai.
„Jei anksčiau batutai dominuodavo, tai dabar paspirtukai išstūmė batutus. Ir sakykim, šiai dienai paspirtukai yra numeris vienas traumuojantis agentas, bent jau pas mus traumų punkte“, – komentuoja Traumatologijos skyriaus vedėjas Džeraldas Sivickis.
Medikai pasakoja, kad ypač vasarą Klaipėdos vaikų ligoninės priimamojo durys neužsidarydavo. Masiškai išplitus paspirtukams ir jų prieinamumui, plūdo įvairiausiais traumas patyrę nepilnamečiai vairuotojai.
„Nuo žaizdų iki galūnių lūžimų, sakykim. Krentant. Žmonės dažniausiai krisdami tiesia rankas – saugosi. Rankų lūžiai, jei kažkur sukosi užkliuvo – kojų lūžiai ir galvos traumos. Labai nemažas skaičius galvos traumų. Nes vaikų fiziologija tokia, kad galva pakankamai didelis objektas lyginant su kūnu“, – kalba D. Sivickis.
Baisiausia, anot medikų, kad tėvai leidžia elektriniais paspirtukais važinėtis net vos vaikščioti pradėjusiems mažyliams.
„Paspirtukais jau važiuoja nuo dvejų metų. Patikėkit. Pradėjo vaikščioti, jau lipa ant paspirtuko“, – sako D. Sivickis.
Medikai akcentuoja, jog suaugusieji privalo suprasti, kad vaikai yra visai kitokie eismo dalyviai.
„Jų regos kampas yra trečdaliu mažesnis negu suaugusiųjų. Jie negali fiksuoti bendro vaizdo. Fiksuoja tik detales. Sunku yra suvokti tolimą daiktą ir jį pervesti į artimą. Jų girdėjimas skirtingas, jiems sunku nustatyti garso šaltinį“, – tvirtina traumatologas ortopedas Eduardas Jūraitis.
Vien šiemet policija Klaipėdos apskrityje jau nubaudė 70 elektrinių paspirtukų vairuotojų. Pusė jų – nepilnamečiai.
„Matome ir tėvų neatsakingumą, kai leidžia važiuoti paspirtuku be šalmo, be kitų apsaugos priemonių. Tai šalia paspirtukų yra ir riedučiai, ir dviračiai“, – teigia Lietuvos transporto saugos administracijos atstovas Tomas Kolenda.
Ir iš tiesų, vaikai į ligoninę patenka patyrę įvairiausių traumų. Priimamajame sėdi ne vienas sugipsuotas mažylis.
„Gerai, kad dešinės nesusilaužiau. Tai rašyti galėsiu“, – sako trečiokas Mindaugas.
Vaikus atlydėjusios mamos piktinasi nekontroliuojamu paspirtukų prieinamumu bei paplitimu ir esamą situaciją vadina chaosu.
„Turėtų būti ribojimai greičio. Kadangi jie yra pakankamai galingi, greitai lekia, turėtų būti tokie ribojimai“, – kalba klaipėdietė Birutė.
„Tai yra tragedija. Kai suaugę važiuoja, jie nesidairo, lekia kaip išprotėję ir dėl jų čia yra problema mieste“, – tviritna klaipėdietė Liudmila.
Klaipėdoje keturmetį partrenkė suaugęs paspirtuko vairuotojas ir net nestabtelėjęs nuvažiavo. Jo ieško policija.
„Kas šeštame eismo įvykyje yra sužeistas vaikas. Vienaip ar kitaip – sunkiau ar lengviau. Taip, kas šeštame. Tai nėra džiuginanti statistika. Ir lyginant dvidešimtus su dvidešimt pirmais metais, tai keturiolika procentų vaikų buvo sužeista daugiau“, – teigia T. Kolenda.
Susisiekimo ministerija jau ruošia naujus draudimus paspirtukų vairuotojams. Planuoja aiškiai apibrėžti, kas yra paspirtukas, bei važiavimo juo taisykles. Mat dabar paspirtukininkams galioja dviratininkams skirtos taisyklės, nors transporto priemonės visiškai skiriasi galingumu.
O viena paspirtukus plačiai nuomojanti bendrovė uostamiestyje netrukus įves naujovę – šios transporto priemonės galės išvystyti tik 15-os kilometrų per valandą greitį.
