REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Priešingai nei sinoptikai, Europos vyrų krepšinio čempionato organizatoriai pranašauja artėjant karštą metą. Taigi nemažai panevėžiečių ir miesto svečių veikiausiai susigundys krepšininkų pergales atšvęsti pirtelėse, prie vandens telkinių. Tik ne į kiekvieną bus saugu bristi.

REKLAMA
REKLAMA

Oficialių miesto ir rajono maudyklų vandens kokybe sezono metu rūpinasi savivaldybės, o ar saugu maudytis vandens telkiniuose, esančiuose prie kaimo turizmo sodybų, dažnai nežino niekas.

REKLAMA

Privalo tikrinti, bet ne tą vandenį

Gavus rugpjūčio mėnesio pirmos dekados maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, kuriuos pateikė Nacionalinė sveikatos priežiūros laboratorija ir jos filialai bei savivaldybės, paaiškėjo, jog rugpjūčio 8 dieną Lėvens upėje ties užeiga „Berželis“ maudytis nerekomenduojama – nustatytos 1,3 karto higienos normas viršijančios žarninių enterokokų kolonijos. Po kelių dienų atlikus pakartotinius tyrimus taršos jau nebuvo.

REKLAMA
REKLAMA

Ir tokie svyravimai vyksta nuolat.

Miesto Savivaldybės Sveikatos skyriaus vyresnioji specialistė Dalia Lauruškienė „Panevėžio balsui“ patvirtino, kad miestui priklausančių maudyklų vanduo tiriamas kas dvi savaites.

„Esame sudarę grafiką, jis pateiktas Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos Panevėžio skyriui, – pasakojo valdininkė. – Jie ir atlieka maudyklų vandens kokybės tyrimus.“

Bet D. Lauruškienė negalėjo atsakyti, kam turėtų rūpėti vandens kokybė maudyklose, esančiose prie netrukus krepšinio aistruolių ir čempionato dalyvių sulauksiančių svečių namų arba netoli kaimo turizmo sodybų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tai atviras klausimas, – sako specialistė. – Mano galva, jeigu kaimo turizmo sodyba turi maudyklą, vandens kokybė turėtų rūpėti sodybos savininkui. Tačiau šių tyrimų jie neskuba atlikti – dažniausiai tvirtina, kad vandens telkinys priklauso ne jiems, o valstybei. Kaip suprantu, tokių sodybų savininkai rūpinasi geriamojo vandens tyrimais. Be to, prieš Europos vyrų krepšinio čempionatą jie dar privalo vykdyti legioneliozės profilaktiką ir karšto vandens tyrimus.“

Nėra maudyklos – nėra problemos

Atvykstant nacionalinės krepšinio rinktinės laukiančios kaimo turizmo sodybos „Smiltynės namai“ savininkas Mindaugas Butėnas atvirai sako, kad nors sodyba yra prie Nevėžio upės, vandens kokybe joje nesidomima.

REKLAMA

„Maudyklos neturime, todėl ir tyrimų atlikti nereikia, – paaiškina verslininkas. – Jeigu teiktume maudymosi paslaugas, galbūt tuomet tokius vandens tyrimus ir darytume.“ Tačiau tuomet, pasak M. Butėno, dar tektų ir paplūdimį įrengti, persirengimo kabinas pastatyti ir iš besimaudančiųjų mokestį atitinkamą imti. „Tiesa, retkarčiais patys nusimaudome, – prisipažino, – bet svečiams to daryti nesiūlome.“

„Nevėžio upė priklauso ne mums, todėl upės vandens kokybė turėtų rūpėti valstybinėms institucijoms – tegul jas ir atlieka tuos tyrimus, – mano sodybos savininkas. – Mums svarbi geriamojo vandens kokybė ir kitos higienos normos. Beje, bent porą kartų mačiau, kad buvo imami vandens mėginiai iš Nevėžio upės, bet neteko matyti, ar tiriamas Sanžilės upės vanduo.“

REKLAMA

Čempionato svečių taip pat laukiančios kaimo sodybos „Namelis dviem“ savininkė Ramūnė Mykolaitienė greta tekančio Nevėžio vandens kokybės tyrimais irgi nesirūpina.

„Upė nuo sodybos nutolusi apie 70 metrų ir mums pakrantė bei vandens telkinys nepriklauso, tai kodėl turėtų rūpėti vandens kokybė? – svarstė ji. – Pamenu, prieš trejetą metų buvo atlikti upės vandens tyrimai ir rezultatai buvo geri. Mums sakė, kad vanduo neužterštas. Tik gal vandenyje deguonies galėtų būti daugiau.“

„Nemanau, kad turėtume rūpintis Nevėžio upės vandens kokybe“, – kartojo verslininkė, kad prieš Europos krepšinio čempionatą ir taip pakanka rūpesčių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Yra kas pasirūpina?

Rajono Savivaldybės ekologė Sigita Biveinienė „Panevėžio balsui“ patvirtino: rajone iš tiesų nėra įteisintų maudyklų.

„Yra tik nustatytos maudymosi vietos, – aiškino ji. – Jų iš viso dvylika. Tose vietose rajono Savivaldybė užsako vandens telkinių tyrimus, o juos atlieka Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos Panevėžio skyrius.“

Anot ekologės, yra sudarytas grafikas, kada ir kiek tyrimų reikia atlikti.

„Jeigu nustatoma tarša, – kalbėjo S. Biveinienė, – mėginiai tame vandens telkinyje, kur yra maudymosi vieta, imami pakartotinai. Pavyzdžiui, šiais metais kelis kartus buvo nustatyta, kad užterštas vanduo Juodos ežere. Tokie užterštumai pasitaiko ir kituose vandens telkiniuose – dažniausiai jie kartojasi po liūčių. Apie užterštą vandenį maudymosi vietose rajono gyventojai informuojami. Be to, informacija dedama ir į Savivaldybės interneto svetainę.“

REKLAMA

S. Biveinienė irgi nemano, kad Panevėžio rajone esančių kaimo turizmo sodybų savininkai turėtų rūpintis atlikti maudymosi vietų vandens kokybės tyrimus.

„Juk dažniausiai tos sodybos pastatytos ant Nevėžio, Lėvens upių, – dėstė ekologė. – Tų upių vandens kokybę tiria ir miesto bei rajono savivaldybės. Vieni mėginius ima vienose upių vietose, kiti – kitose. Gauti rezultatai parodo, ar vanduo užterštas Nevėžio upėje aukščiau miesto, kiti – žemiau miesto. Nemanau, kad kaimo turizmo sodybos savininkui, turinčiam sodybą netoli Krekenavos arba Panevėžio, reikėtų tirti upės vandenį ir įsitikinti, kokios kokybės vanduo teka pro jo sodybą ir ar galima upėje maudytis.“

REKLAMA

Labiau, rajono Savivaldybės specialistės manymu, kaimo turizmo sodybų savininkams turėtų rūpėti geriamojo vandens kokybė ir kitos higienos normos. „Tačiau, – priminė S. Biveinienė, – jeigu kaimo turizmo sodyba turi tvenkinį ir jis priklauso sodybai, vandens kokybės tyrimus derėtų atlikti.“

Raimonda MIKUČIONYTĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų