Jei per pastaruosius kelerius metus įsigijote naują debeto arba kredito kortelę, galbūt pastebėjote keletą dizaino pakeitimų. Kortelės vis dažniau turi naujų funkcijų, pvz., viename krašte atsirado įpjovos, iškilūs taškai pagrindinėje pusėje ir atspausdintas, o ne įspaustas savininko vardas.
Šie pakeitimai daromi dėl tos pačios priežasties – siekiant padėti akliesiems ir silpnaregiams, rašo mirror.co.uk.
Nacionalinės sveikatos tarnybos duomenimis, Jungtinėje Karalystėje maždaug 2,2 milijono žmonių turi tam tikrą regėjimo negalią, o 340 000 yra aklų arba silpnaregių. Prieš dešimt metų dauguma debeto ir kredito kortelių buvo gana panašios formos ir dydžio.
Tai reiškė, kad daugeliui aklųjų ir silpnaregių buvo sunku jas rasti savo piniginėje, nes sudėtinga atskirti nuo panašaus dydžio parduotuvių lojalumo kortelių.
Atskirti debeto korteles nuo kredito kortelių taip pat sudėtinga ‒ kaip žinoti, kurį galą reikia įdėti į kortelių skaitytuvą?
Taigi bankai, paskatinti Karališkojo nacionalinio aklųjų instituto (RNIB) labdaros organizacijos, pradėjo diegti funkcijas, padedančias akliesiems efektyviau naudotis savo kortelėmis.
Pavyzdžiui, 2015 metais „NatWest“ ir RBS išleido debeto korteles su įpjovomis kortelės šone. Tai leidžia akliesiems žinoti, kurį debeto ar kredito kortelės galą įdėti į kortelių skaitytuvą. Šių bankų klientai taip pat žino, kad jų turima kortelė skirta mokėjimams.
Iškilūs Brailio rašto taškai
„RNIB“ vadovas David Clarke teigė, kad kai kurie paslaugų teikėjai, pavyzdžiui, „Mastercard“, turi skirtingas debeto ar kredito kortelių įpjovas. Kita naudinga funkcija – iškilūs Brailio rašto taškai, leidžiantys vartotojams suprasti, ar tai debeto ar kredito kortelė.
„NatWest“ ir „RBS“ kredito kortelėse yra keturi taškai, išdėstyti linijoje, o debeto kortelėse yra šeši taškai, išdėstyti stačiakampio forma. Nacionalinės debeto ir kredito kortelės turi tuos pačius taškų modelius.
„NatWest“ kortelės turi ir kitų funkcijų, padedančių akliesiems ar silpnaregiams. Pavyzdžiui, telefono numeriai spausdinami didesniu šriftu, kad būtų lengviau juos perskaityti, o kortelė turi didelį bekontakčio atsiskaitymo simbolį, padedantį atsiskaityti be PIN kodo.
Debeto ir kredito kortelės gali turėti visas arba kai kurias iš aukščiau išvardytų funkcijų. Taip yra todėl, kad nėra sutarimo dėl tobulo kortelių dizaino akliesiems ir silpnaregiams, nes tai, kas tinka vienam žmogui, gali netikti kitam.
Pavyzdžiui, kai kurie aklieji nori, kad jų kortelės skaičiai būtų įspausti, o kiti nori, kad tai būtų atspausdinta. Anksčiau visose banko kortelėse skaičiai buvo įspausti, nes daugumai operacijų skaičius pakakdavo tik nuskaityti.
Reljefinis įspaudas vis dažniau tampa praeitimi
Skaitmeninės bankininkystės eroje reljefinis įspaudas vis dažniau tampa praeitimi. Kortelių tiekėjai pereina prie spausdintų numerių, nes šios kortelės tarnauja ilgiau. Tačiau kai kurie aklieji renkasi senojo stiliaus įspaudą.
„RNIB“ atstovas spaudai sakė: „Kai atliekame apklausas, paprastai nuomonės pasiskirsto po lygiai. Daugeliui aklųjų patinka reljefas, nes jis aiškiai parodo, kad rankoje turi banko kortelę, o ne parduotuvės lojalumo kortelę. Tačiau yra daug žmonių, kurių regėjimas silpnas, bet jie kažkiek mato ir jie, galbūt, norėtų ne reljefinės kortelės“.
Daugelis bankų suteikia akliesiems galimybę spausdinti arba įspausti numerius. „RNIB“ atstovas Clarke teigė, kad labdaros organizacija taip pat skatino bankus naudoti kontrastingas spalvas savo kortelėse.
Pavyzdžiui, informacijos spausdinimas spalva, kuri išsiskiria iš fono, gali padėti silpnaregiams ją perskaityti. Clarke pridūrė: „Norėčiau pasakyti vieną dalyką, kad finansų institucijos, su kuriomis dirbome, tikrai palankiai įvertino galimybę atsižvelgti į tai ir užtikrinti, kad būtų mechanizmas, leidžiantis žmonėms suprasti, kuri kortelė yra jų kišenėje.
