Vaistinės pavirto prekybos centrais, kurių lentynos lūžta nuo sveikatą siūlančių papildų ir stebuklingų grožio priemonių. Tyrimai rodo, kad maždaug 60 procentų Europos gyventojų kasdien vartoja maisto papildus ir taip kompensuoja būtinųjų vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumą. Lietuvoje šis skaičius sudaro 44 proc. Bendrovės „Sofdent“ duomenimis, 2010-aisiais Lietuvoje buvo parduota 15,351 mln. maisto papildų pakuočių, o 2011-aisiais šis skaičius išaugo dar 144 tūkst. pakuočių. Kokius papildus lietuviai iš vaistinių lentynų šluoja aktyviausiai?
Vartotojai stebuklais nebetiki
LSMU lektorius, farmacijos rinkos analitikas Mykolas Aniūnas apie lietuvių maisto papildų vartojimo įpročius teigė, kad Lietuvoje gyventojai jų vartoja kur kas mažiau nei, pavyzdžiui, amerikiečiai. Pasak pašnekovo, mintis, kad lietuviai labai mėgsta gydytis, yra veikiau mitas nei realybė, nes pagal maisto papildų suvartojimą Lietuva neišsiskiria iš ES konteksto, bet kai kurie mūsų vartojimo įpročiai kelia rimtą nerimą specialistams.
„Esama atvejų, kai maisto papildas naudojamas kaip alternatyva vaistui. Maisto papildai turi būti naudojami mitybai papildyti ar kaip papildoma priemonė kokio nors negalavimo simptomams šalinti, bet pasitaiko atvejų, kai vaistas pakeičiamas maisto papildu. Teko girdėti apie atvejus, kai „gydomasi“ maisto papildais, išleidžiama daug pinigų, bet nesulaukiama pagerėjimo“, – sakė pašnekovas.
Ar maisto papildai netapo panacėja, žadančia sveiką gyvenimą ir gražų gyvenimą, kai pamirštama sveika mityba, sportas ir įtikima, kad viena tabletė per dieną išspręs visas problemas? „Šiandien pirkėjai netingi pasiskaityti, o kartais apie papildo veikimą žino tiek pat ar net daugiau nei gydytojas, bet prieš kelerius metus žmonės buvo įtikėję, kad viena piliulė gali stebuklus.“
M. Aniūno teigimu, papildų pardavimų rezultatai rodo, kad vartotojai nėra ištikimi vienam prekės ženklui: „Tai rodo, kad kad nėra susiformavusio vieno produkto vartojimo įpročio, kaip ir pastebimo teigiamo efekto.“
Studentai taupo, pensininkai šluoja iš lentynų
„Camelia“ vaistinių tinklo atstovė Virgilija Bečelytė, kalbėdama apie maisto papildų paklausą, sakė: „Studentai prieš egzaminus renkasi maisto papildus, kurie gerina atmintį, pageidauja stimuliuojamųjų preparatų su ženšeniu, kofeinu, kad nuvytų šalin mieguistumą. Vidutinio amžiaus klientai paprastai papildus renkasi pagal poreikį, dažniausiai tai būna papildai imunitetui stiprinti ir pan.“
Anot V. Bečelytės, pirkėjai neslepia, kad maisto papildams stengiasi sutaupyti: „Studentai stengiasi maisto papildų įsigyti kuo pigiau, tad sulaukiame prašymų ardyti pakuotes ir pan.“
Pašnekovės teigimu, daugiausiai maisto papildus perka senjorai: „Vyresnio amžiaus žmonės labiausiai rūpinasi savo sveikata. Tie senjorai, kurie gali sau leisti įsigyti brangesnių maisto papildų, veikiausiai tam išleidžia nemažai pinigų, nes pasitaiko atvejų, kad žmonės panašaus veikimo papildus vartoja po kelis iš karto ir pasirodžius naujais reklamai skuba į vaistinę naujo produkto. Paprastai vyresni pirkėjai per mėnesį iš savo pajamų skiria papildams nuo 20 iki 100 litų, bet yra klientų, kurie kas mėnesį vos gavę pensiją ateina ir nusiperka maisto papildų už porą šimtų litų.“
Šiuo metu, pasak pašnekovės itin populiarūs žuvų taukai, vitaminas C, probiotikai ir kiti imuninę sistemą stiprinantys maisto papildai, antri pagal populiarumą – papildai kepenims ir virškinimui gerinti.
V. Bečelytės teigimu, pasitaiko atvejų, kai žmogus, užėjęs į vaistinę visai kitu reikalu, „užkimba“ pamatęs reklamą ir įsigyja preparatą, kurio jam galbūt visai nereikia: „Yra klientų, kuriuos į vaistinę atvilioja reklama ir jiems nelabai svarbu, kiek papildas kainuoja, bet didžioji dalis klientų yra tie, kurie renkasi pagal kainą – jei ji nors kiek sumažinta, ilgai nesvarsto.“ Tiesa, nepopuliarių produktų iš vaistinių lentynų neiššluoja net ir itin dideli prekių nukainojimai, kaip teigė pašnekovė, jei produktas nepopuliarus, tai net ir pritaikius 60 proc. nuolaidą, juo mažai kas domėsis.
Paklausta apie tai, ar klientai dažniau užsiima savigyda, ar pasikliauja gydytojo nurodymais, pašnekovė sakė: „Gydytojo žodis visuomet labai svarus, tad jei gydytojas rekomenduoja, nebežiūrima į kainą. Žinoma, reklama taip pat padeda apsispręsti pirkti vieną ar kitą papildą.“
Kalbėdama apie tai, ar tiesa, kad lietuviai yra itin „pamėgę“ gydytis, pašnekovė sakė: „Jei žmogus kenčia nuo kokių nors negalavimų, tuomet jaučia baimę dėl savo sveikatos ir suveikia tam tikri sveikatinimosi instinktai. Vidutinio amžiaus klientai paprastai perka tai, ko jiems reikia, bet senjorai dažnai įsigyja tos pačios sudėties, bet kitą pavadinimą turinčius maisto papildus ir juos vartoja „ant viršaus“.
Akcentuodama klaidas, kurias daro vartotojai pirkdami maisto papildus, pašnekovė paminėjo ir tai, kad dažnai vartotojai ramia širdimi prisiperka kalio ar kalcio preparatų ir net nepagalvoja, kad prieš tai vertėtų pasidaryti kraujo tyrimus, ar šių medžiagų organizmui tikrai trūksta.
Ne paslaptis, kad alkio jausmą malšinančios kapsulės ar liekninamosios arbatos populiarios tarp kūno formas trokštančių padailinti žmonių, tačiau ne viskas auksas, kas auksu žiba: „Visi nori rezultatų be didelių pastangų ir galvoja, kad mėnesį pagėrus vieną ar kitą maisto papildą viskas savaime susitvarkys. Dažnai žmones suvilioja naujas produktas, kuris turi labai gundantį aprašymą, tada pamirštama net kaina, bet po poros mėnesių dažnai nusiviliama“, – sakė pašnekovė.
