Buvęs grupės „Alfa“ pulkininkas Michailas Golovatovas, kuris praėjusią savaitę Lietuvos prašymu buvo sulaikytas Vienoje, davė išskirtinį interviu „RIA Novosti“ korespondentui. Buvęs KGB darbuotojas papasakojo apie savo sulaikymo aplinkybes ir sugrįžimą į Maskvą.
Kai kurios detalės, kurias papasakojo M. Golovatovas, iki šiandien nebuvo žinomos plačiai visuomenei.
Ar korektiškai elgėsi Austrijos teisėsaugos struktūrų atstovai su jumis sulaikymo metu? Ar buvo kokių nors įžeidinėjimų iš jų pusės?
Elgėsi visi absoliučiai korektiškai. Net gi lojaliai, tačiau visas procedūras, kurias numato Europos Sąjungos užklausa, pabrėšiu, ne Lietuvos, jie privalo vykdyti, ką jie puikiai ir atliko.
Papasakokite, kaip rutuliojosi įvykiai įvykiai nuo tos akimirkos, kai jūs įsėdote į lėktuvą ir išskridote į Vieną?
Priminsiu, kad liepos 14 dieną įsigijau bilietą į lėktuvą, skrendantį iš Domodedovo oro uosto į Vieną. Ketinau vykti į Ramsau miestą, kuriame vyko slidininkų, biatlonininkų ir dvikovininkų susitikimas. Aš esu Maskvos slidinėjimo federacijos prezidentas ir Rusijos slidinėjimo federacijos viceprezidentas. Kai nusileidome Vienoje, aš su kuprine ėjau iki pasų kontrolės punkto, kuriame sėdinti pareigūnė pažiūrėjo į monitorių, atidėjo mano padą ir paprašė palaukti. Ji priėjo prie kito pareigūno, grįžo ir pasakė, kad mano vizą reikia patikrinti.
Po to priėjo policijos pareigūnai ir paprašė manęs, kad eičiau kartu su jais. Kokias 5-7 min policininkai tikrino duomenis, o paskui paklausė: „Tu Vilniuje buvai?“. Aš atsakiau, kad buvau vieną kartą prieš 20 metų. Čia, kaip sakoma, aš ir supratau viską. Tuomet policininkų paprašiau Rusijos atstovybės telefono, kuriuo prisiskambinti nepavyko. Tuomet pareikalavau iškviesti „Aeroflot“ atstovus.
Atėjo „Aeroflot“ atstovas, aš jo paprašiau Rusijos ambasados budinčio numerio, tačiau gavau atsakymo, kad jie jo neturi. Po penkių minučių jis parašė du telefono numerius ir išėjo.
Vadinasi, vienintelis tuo metu Rusijos Federacijos atstovas „pasiplovė“?
Taip, būtent taip.
Kada jums visgi pavyko prisiskambinti Rusijos Federacijos atstovams?
Aš prisiskambinau ambasados saugumo pareigūnui, kuris po 30 minučių atvyko į oro uostą su ambasados konsulinio skyriaus atstovu. Pakalbėjus su policija vokiškai ir angliškai, pasidarė aišku, kad reikalas rimtas ir reikės Rusijos ambasadoriaus Austrijoje Sergejaus Nečajevo įsikišimo.
Susiskambinome su ambasadoriumi, jis atvažiavo po 2-3 valandų. Jo dėka per tam tikras Užsienio reikalų ministerijos tarnybas į Išorės žvalgybos tarnybą ir Rusijos Federalinės saugumo tarnybą nuėjo informacija apie tai, kas įvyko. Visa tai tęsėsi iki pat nakties.
Ar buvo jausmas, kad jūsų gimtinė tokioje neįprastoje situacijoje jūs paliks likimo valiai?
Ne. Esmė tame, kad sprendžiant iš Rusijos ambasadoriaus ir pareigūno veiksmų supratau, kad ne tik nepaliks likimo valiai, bet ir neišduos. Kartu su mūsų saugumo pareigūnu visą tą laiką išsėdėjome ant vienos lentos. Ambasadorius su mumis išbuvo iki penkių ryto, nuolat susiskambindavo tai su Austrijos prokuroru, tai su Užsienio reikalų ministru, tai su federalinio saugumo tarnyba. Jo kompetentingi veiksmai padėjo kontroliuoti situaciją. Austrai tuo metu nuolat kartojo, kad tik vykdo areštą, kurį numato užklausa.
Vadinasi, penktą ryto pasidarė aišku, kad viskas gerai ir jūsų Lietuvai neišduos?
Ne, tuo metu vis dar kilo klausimų. Iki penkių ryto mane jau apieškojo, nuvežė liudyti, atliko daktiloskopiją, padarė vos ne dantų išliejas, pamatavo ūgį ir svorį, aprašė visas kūno žymes ir surašė daiktus, kuriuos turėjau su savimi. Viskas buvo vykdoma korektiškai, tačiau dėl to ši situacija nebuvo nė kiek malonesnė. Vienintelis dalykas, džiuginęs šioje situacijoje, kad iš manęs neatėmė vaistų, kuriuos būtina vartoti nuolatos.
Sprendimas turėjo pasirodyti 11 ryto, vėliau jį nukėlė į 13.30 ir tik 15.45 paskambino ambasadorius ir pasakė, kad nuspręsta, kad artimiausiu reisu aš grįžtu į Maskvą.
Naktį mes neatmetėme galimybės, kad mane gali išduoti Lietuvai, antras variantas: mane paleis ir artimiausiu reisu grįšiu namo, ir trečiasis: iki sprendimo priėmimo aš būsiu Rusijos ambasadoje.
Ką, jūsų manymu, turėtų daryti Rusijos vadovybė, kad tokie Rusijos piliečių sulaikymai nepasikartotų ateityje?
Tikiuosi, kad Rusijos vadovybė vis dėlto kaip nors sureaguos į mano sulaikymą. Tai galėtų būti protesto Lietuvai nota arba kitoks pareiškimas. Rusija perima TSRS teises, aš esu šios šalies pilietis, Šalis turi ginti savo karius, kurie rizikuodami gyvybe vykdė specialias užduotis, kovodami su terorizmu ir ekstremizmu. Neduok Dieve, byla pasieks Hagos tribunolą, šiandien būsiu aš, o rytoj tokių bus kelios dešimtys tūkstančių. Šiandien Lietuva, o rytoj Latvija arba Estija.
Koks, jūsų nuomone, pagrindinis Baltijos šalių tikslas?
Manau, kad naujos Lietuvos užklausos tikslas, kaip ir kitų Baltijos šalių reikalavimų, yra kažkokių lengvatų iš Rusijos gavimas. Pavyzdžiui, kalbant apie elektros energijos aprūpinimą. Gali būti, kad jie nori geresnių naftos ar dujų kainų. Politikos atžvilgiu, būtent Lietuvos vadovybė priverčia abejoti veiksmų ir įsakymų teisėtumu, už kuriuos tuo metu atsakė Michailas Gorbačiovas.
Aš karys ir atlikau savo darbą TSRS teritorijoje. Nurodymus duodavo skirtingi padaliniai. Kalbėti apie tai, buvo įsakymas ar jo nebuvo, yra kvaila. Mes veikėme teisėtai ir vyriausiojo vado įsakymo pagrindu.
Taip pat skaitykite:
„Alfa“ veteranų atstovas: riestainio skylę jie gaus, o ne Golovatovą
Lietuva svarsto galimybę nutraukti diplomatinius ryšius su Austrija
M. Golovatovas: Lietuva nesustos ir dar gadins kraują mūsų veteranams
