REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lygtinis paleidimas – tik galvos skausmas

Lygtinis paleidimas – tai šiaudas, už kurio visokiais būdais bando stvertis nuteistieji, kad ištrūktų į laisvę.

REKLAMA
REKLAMA

Pagal galiojančius įstatymus nuteistasis, atkalėjęs trečdalį, du trečdalius ar tris ketvirtadalius bausmės (priklauso nuo nusikaltimo sunkumo ir kitų aplinkybių) ir įkalinimo įstaigoje besielgiantis gerai, gali prašyti lygtinio paleidimo. Ta teise kaliniai labai puikiai naudojasi – netgi bando pasitelkti į pagalbą buvusias žmonas, niekad neaugintus ir nematytus vaikus, arba susiranda naujas meiles ir net su jomis susituokia. Nepavykus ištrūkti į laisvę, nuteistasis po pusės metų turi teisę vėl prašytis paleidžiamas anksčiau laiko.

REKLAMA

Prisimena niekada neaugintus vaikus

„Kokių tik fantazijų mes neprisiklausome! – sako Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkas Gintautas Kaulakis. – Teismas per metus išnagrinėja per 2000 lygtinio paleidimo bylų. Būna, kad 10 ar 15 metų kalėti nuteistas vyriškis staiga prisimena turįs mažametį vaiką (tokiems įstatymas numato, kad  lygtinį paleidimą galima taikyti atbuvus trečdalį bausmės), kurio neaugino ir net nėra matęs.

REKLAMA
REKLAMA

Arba kitas – prašosi būti paleistas anksčiau laiko, nes jam, girdi, reikia auklėti sūnų... už kurio sumušimą jis ir kali. Stengiamės nepatenkinti tokių prašymų, bet nuteistasis tokį prašymą gali teikti kas pusę metų... Ir, jei jis nuteistas, tarkim, 12 metų, tai kiek kartų jis prašys? Kelis kartus nepatenkiname, bet galų gale vis tiek turime paleisti. Paskui spaudoje skaitome: ”Teisėjai atvėrė duris nusikaltėliams...” Ne teisėjai atvėrė, o įstatymai tokie”.

Teisėjai sako, jog ne kartą prašė peržiūrėti įstatymus, tačiau niekam nė motais. Motyvas – girdi, pažeisime žmogaus teises, o ir nuteistasis turi turėti viltį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ko gero, niekam neskiriamas toks didelis dėmesys, kaip nuteistiesiems. Jiems vis gerinamos gyvenimo sąlygos, jiems priklauso sveikas ir sotus maistas, jie gali visą dieną drybsoti ir žiūrėti televizorių (už elektrą mokėti nereikia), jie turi teisę skųstis ir galiausiai turi viltį išeiti neatlikę visos bausmės. „Visa tai daroma, nes gauname tokius nurodymus iš Europos Sąjungos”, – teisinasi Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos darbuotojai.

Vedžioja už rankos

Panašių pasakų prisiklauso ir regionų pataisos inspekcijų pareigūnai. Mat paleistas lygtinai nuteistasis privalo registruotis miesto ar rajono, į kurį sugrįžo, pataisos inspekcijoje. Paleisdamas buvusį kalinį į laisvę, teismas paprastai skiria vieną ar kelis iš šių įpareigojimų: kartą ar 4 kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje, registruotis darbo biržoje, įsidarbinti. Kai kuriems draudžiama išeiti iš namų tam tikru laiku arba lankytis tam tikrose vietose, jei tai nesusiję su darbu. Yra ir tokių, kurie įpareigoti gydytis nuo alkoholizmo ir narkomanijos. Pataisos inspekcijų darbuotojai ne tik kontroliuoja, kaip buvęs kalinys laikosi įpareigojimų, bet ir organizuoja jiems įvairius kursus, padeda susirasti, kur gyventi, pataria, kaip elgtis ieškant darbo.

REKLAMA

Šalia Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos Kalvarijų gatvėje sutiktas Juzefu prisistatęs vyriškis burnojo: “Tos inspekcijos bobos visai išprotėjo. Neatėjau skirtą dieną užsiregistruoti, tai kaip ėmė barti! Na, užmiršau – o ir galvą skaudėjo... Žinai, kaip būna, kai su senais draugais susitinki. Seniai nesimatę buvom... O jos kad paleido gerkles, grasina, kad vėl mane grąžins į pataisos namus. Ir dirbti liepia eiti, kursus kažkokius lankyti... Taigi pailsėt reikia!.. Durnius buvau – būčiau sau sėdėjęs „iki skambučio“, ir jokių rūpesčių...  Dabar – niekur pasisukti negali. Ei, duok penklitį – galva plyšta“, –  žiūrėdamas drumzlinomis akimis baigia Juzefas.

REKLAMA

„Paleistieji anksčiau laiko – lyg maži vaikai, jiems viskas turi būti padėta ant lėkštutės, – sako Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos vyresnioji inspektorė Džiuljeta Beinoraitė. – Jie „pamiršta“, kad jiems skirtas įpareigojimas naktį būti namuose, kad reikia ateiti į inspekciją nurodytą dieną užsiregistruoti. Žmogus juk nepamiršta eiti į darbą ir normalu naktį praleisti namuose, ar ne?“ – retoriškai klausia pareigūnė.

Daugelis tokių, turinčių teismo įpareigojimų (o turi visi, paleisti anksčiau laiko), bet jų nesilaikančių,  griebiasi už galvos, išgirdę, kad jų lygtinis paleidimas gali baigtis už grotų. Bet yra ir tokių, kurie vasarą praleidę laisvėje, žiemai pasirūpina sugrįžti ten, kur niekas nekainuoja – į pataisos namus. D. Beinoraitė sako, jog lygtinai paleistųjų Vilniaus inspekcijoje užregistruota šiek tiek daugiau nei  300 ir šis skaičius beveik nesikeičia. Iš jų 18 jau pradėtas ikiteisminis tyrimas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tyliai užsiima nešvariais darbeliais

Klaipėdos regiono pataisos inspekcija savo žinioje turi daugiau nei 200 asmenų, paleistų iš pataisos namų anksčiau laiko. 10 jų jau vėl pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimų.

„Dabar daugelis teisinasi, jog nėra darbo, ir tyliai užsiima savo darbeliais, – sako Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos direktoriaus pavaduotoja Aurika Stanislovaitienė. – Ypač taip elgiasi tie, kurie teisti už vagystes. Įsiregistruoja darbo biržoje ir traukia ieškoti, kas ne vietoje padėta. Pavyzdingiausi – pirmą kartą teisti už buitinius nusikaltimus – tie tai jau stengiasi vykdyti visus nurodymus“.

REKLAMA

Daugelis kalbintų pareigūnų tvirtino, jog nuteistieji, teisme pažadėję šventai vykdyti visus skirtus įpareigojimus ir ašaroję dėl paliktų motinų, vaikų ar žmonų, dažnai išėję į laisvę net neprisimena jų ir gyvena taip, kaip jie nori. Kol įkliūva.

Spręsti turėtų ne teismai

Jeigu jau imame pavyzdį iš užsienio valstybių, labai jau uoliai rūpindamiesi nuteistųjų teisėmis, tai gal ir lygtinio paleidimo modelį galima nusižiūrėti iš jų?

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkas G. Kaulakis teigia, kad lygtinio paleidimo klausimą turėtų spręsti ne teismas. „Teismas nustato kaltės dydį ir paskiria bausmę, – sako teisėjas. – O lygtinis paleidimas nėra kaltės klausimas – teisingumas jau įvykdytas, nusikaltėlis nuteistas. Tai gal dabar galėtų jau visuomenė įvertinti, ar nusikaltęs asmuo pasitaisė ir gali vėl įsijungti į normalų gyvenimą?”

REKLAMA

Kalbinti pataisos namų pareigūnai taip pat sutiko, kad lygtinio paleidimo klausimą galėtų spręsti ir specialios komisijos, į kurias įeitų teisininkai, bendruomenių, į kurias žada grįžti buvęs kalinys, atstovai, Kalėjimų departamento darbuotojai, kitų tarnybų specialistai.

TIK FAKTAI:

2–3 procentai lygtinai paleistų asmenų nusikalsta vėl.

Neįsidarbinęs per 15 dienų ar neįsiregistravęs darbo biržoje, lygtinai paleistasis gali būti grąžintas į pataisos namus.

Per 2008 metus iš įkalinimo įstaigų paleisti 1788 asmenys.

Per metus nuo paleidimo padarė pakartotinį nusikaltimą ir vėl buvo nuteisti 735 asmenys.

Aurelija Jaruševičiūtė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų