LVAT penktadienį sustabdė administracinės bylos dėl buvusio Seimo kanclerio atleidimo iš pareigų nagrinėjimą ir kreipėsi į KT.
LVAT abejoja, ar Seimo nutarimas dėl kanclerio atleidimo iš pareigų dėl nepasitikėjimo atitinka Konstituciją ir Seimo statutą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas M. Gelbūda į kanclerio pareigas penkeriems metams buvo paskirtas Seimo 2021 metų balandžio 27-osios nutarimu. Seimo pirmininkė 2024 metų kovo 20 dieną, atsižvelgdama į gautą 74 Seimo narių pareiškimą, pasiūlė parlamentui atleisti pareiškėją iš pareigų dėl nepasitikėjimo.
Seimas nutarė atleisti M. Gelbūdą iš Seimo kanclerio pareigų. Nutarimas priimtas slaptu balsavimu (iš 108 balsuoti užsiregistravusių parlamentarų už nutarimą balsavo 95, prieš – 13.
Pareiškėjas nurodė, kad jo atleidimas iš Seimo kanclerio pareigų yra neteisėtas, nes buvo priimtas pažeidžiant procedūrines teisės normas bei teisės principus. Pareiškėjas apie tai, kad nepasitikėjimo klausimas bus svarstomas 2024 metų kovo 21 dieną Seimo posėdyje, buvo informuotas tik kovo 19-ąją. Pareiškėjas atleistas iš pareigų nesant aiškaus ir darnaus Seimo kanclerio skyrimo ir atleidimo santykių teisinio reguliavimo, be jokio aiškaus ir teisėto pagrindo.
LVAT pažymėjo, kad Seimo skirto pareigūno atleidimo dėl nepasitikėjimo procedūra turi būti tinkama, t. y. užtikrinti tinkamą teisinį procesą ir realią galimybę pareigūnui pateikti Seimui savo paaiškinimus ir atsakyti į argumentus, kuriais grindžiamas nepasitikėjimas juo.
Teisėjų kolegija nustatė, kad Seimo nariai, reikšdami nepasitikėjimą pareiškėju, nurodė vienus nepasitikėjimo pagrindus, o Seimo posėdyje, pristatant nepasitikėjimo pareiškėju klausimą, buvo nurodyti ir tie nepasitikėjimo pagrindai, kurie nebuvo nurodyti pareiškime.
Todėl teisėjų kolegijai kilo klausimas, ar tokia situacija dera su iš Konstitucija, teisinės valstybės principu, atsakingo valdymo principu, ypač teisės į gynybą ir gero administravimo aspektais.
Byloje taip pat nustatyta, kad M. Gelbūda turėjo tik vieną darbo dieną pasirengti tam, kad galėtų pateikti savo paaiškinimus dėl jam pareikštų nepasitikėjimo pagrindų. Tokiu būdu pareiškėjo teisinė gynyba buvo apsunkinta ne tik tuo aspektu, kad Seimo posėdyje buvo nurodyti nauji nepasitikėjimo pareiškėju pagrindai, bet ir tuo, kad jam buvo skirtas itin trumpas terminas pasiruošti gynybai.
Be to, LVAT kilo klausimas, ar protingo termino pareigūno atleidimo dėl nepasitikėjimo procedūroje nustatymas, kad jis galėtų tinkamai pasiruošti ir pateikti savo paaiškinimus ir atsakyti į argumentus, kuriais grindžiamas nepasitikėjimas juo, neturėtų būti tiesiogiai įtvirtintas Seimo statute.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
