REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
13
Londone gyvenantis atlikėjas Mantas Vygantas prabilo apie šalį sukrėtusią karalienės netektį: atskleidė, kokie pokyčiai laukia (instagram.com ir SCANPIX nuotr. montažas)

Anglija gedi – vakar pasaulį apskriejo liūdna žinia, kad eidama 97-uosius metus, mirė ilgiausiai valdžiusi Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II.  Apie skaudų įvykį prabilo ir Londone gyvenantis atlikėjas Mantas Vygantas.

13

Anglija gedi – vakar pasaulį apskriejo liūdna žinia, kad eidama 97-uosius metus, mirė ilgiausiai valdžiusi Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II.  Apie skaudų įvykį prabilo ir Londone gyvenantis atlikėjas Mantas Vygantas.

REKLAMA

Naujienų portalui tv3.lt M. Vygantas atvirai prabilo apie vakar dieną, kuomet buvo pranešta, kad mirė karalienė Elžbieta ll.

M. Vygantas neslėpė, kad ši žinia sukrėtė ne tik jį: „Manau, kad ir visas pasaulis liko be galo sukrėstas. Netekome ilgiausiai pasaulyje soste prabuvusios monarchės. Anksčiau ar vėliau reikėjo tikėtis, kad taip nutiks. Ji buvo atsidavusi šaliai, jos gyventojams. Labai gaila ir apmaudu, kad taip įvyko. Laikas vietoje nestovi.“

Londone gyvenantis atlikėjas taip pat užsiminė ir apie artėjančius pokyčius. Tuomet, kai ketvirtadienio vakare mirė Anglijos karalienė Elžbieta II, sostas iš karto ir be jokios ceremonijos atiteko jos įpėdiniui – sūnui Charlesui, anksčiau turėjusiam Velso princo statusą.

REKLAMA
REKLAMA

„Laukia nemažai pasikeitimų, kai į sostą ateis Charlesas III. Reikės perspausdinti naujai valiutą. Viskas, kas buvo susiję su karalienės Elžbietos ll atvaizdu – bus pakeista naujojo karaliaus atvaizdu. Tai yra didelis istorinis įvykis visiems mums, o ypač žmonėms, kurie gyvena Anglijoje. Reikia didžiuotis, kad karalienė visą savo gyvenimą paskyrė vadovavimui ir buvo pasišventusi šalies labui. Ji išliks mūsų širdyse amžinai“, – viltingai kalbėjo jis.

REKLAMA

Paklaustas, kaip Anglija sužinojo apie karalienės netektį, Mantas atskleidė, kad šalis buvo informuota, jog vakare laukia svarbios naujienos. 

„Dienos metu buvo pranešta, kad vakare 18 val. vietos laiku bus kreipiamasi į tautą su svarbia žinia. Sėdėjome namuose ir stebėjome visus įvykius tiesiogiai. Apie 18.30 val. buvo pranešta „BBC LIVE“, kad mirė 97 metus einanti karalienė“, – sakė jis.

Tačiau yra keletas tradicinių žingsnių, kuriuos jis turės atlikti tam, kad būtų oficialiai karūnuotas Anglijos karaliumi, skelbia bbc.com

REKLAMA
REKLAMA

Kaip mes jį vadinsime?

Charlesas bus žinomas kaip Karalius Charlesas III (Karolis III).

Tai buvo pirmasis sprendimas, kurį Čarlzas III priėmė vos tik buvo išrinktas karaliumi. Jis galėjo pasirinkti bet kurį iš keturių savo vardų: Čarlzo (Charels), Filipo (Philip), Artūro (Arthur) ir Džordžo (George).

Beje, jis nėra vienintelis šeimos narys, kurio karališkasis titulas keičiasi po karalienės Elžbietos II mirties. Nors princas Viljamas ir yra sosto įpėdinis, jis netaps Velso princu, kaip jo tėvas. Tačiau jis iš karto paveldi kitą savo tėvo titulą ir taps Kornvalio hercogu.

Jo žmona Katerina nuo šiol bus žinoma kaip Kornvalio hercogienė.

Taip pat naują titulą gaus ir Charleso žmona Kamila, kuri nuo šiol bus žinoma kaip Karaliene consort (lietuv. Tai terminas, skirtas apibūdinti monarcho sutuoktinei).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Oficialioje ceremonijoje, kuri įvyks maždaug per pirmąsias 24 valandas po karalienės Elžbietos II mirties, Charlesas bus oficialiai paskelbtas karaliumi.

Tai vyks šv. Jokūbo rūmuose Londone, susirinkus Anglijos Stojimo tarybai, kurią sudaro Slaptosios tarybos nariai: vyresniųjų, buvusių ir esamų parlamentarų grupė, taip pat kai kurie vyresnieji valstybės tarnautojai, Sandraugos aukšto rango komisarai bei Londono meras.

Teoriškai oficialioje Charlesas karūnavimo ceremonijoje turėtų dalyvauti apie septynis šimtus žmonių, tačiau, atsižvelgiant į duodamą trumpą atvykimo terminą, tikrasis svečių skaičius turėtų būti kur kas mažesnis.

Paskutiniame Stojimo tarybos posėdyje 1952 metais dalyvavo apie 200 žmonių. Karalius jame tradiciškai nedalyvauja.

REKLAMA

Susitikime apie karalienės Elžbietos II mirtį paskelbs Slaptosios tarybos primininkas (šiuo metu šias pareigas užima parlamentarė Penny Mordaunt), o šis pareiškimas bus perskaitytas garsiai.

Įprastai kalboje yra kartojamos maldos, pažadai ir pagyros ankstesniam monarchui. Tuomet tokį pareiškimą apie naują karalių pasirašo keletas aukšto rango veikėjų, įskaitant ministrą pirmininką, Kenterberio arkivyskupą ir lordą kanclerį.

Kaip ir visose įprastose ceremonijose, tikriausiai bus atkreiptas dėmesys į tai, ką būtų galima pakeisti, papildyti bei atnaujinti, kaip naujos eros ženklą.

Princas Charlesas (nuotr. SCANPIX)

Pirmasis karaliaus pareiškimas

Stojimo taryba vėl susirenka – paprastai praėjus dienai – ir šį kartą dalyvaus karalius kartu su Slaptąja taryba. Didžiosios Britanijos monarcho valdymo pradžioje nėra „prisaikdinimo“, kaip kitose šalyse, pavyzdžiui, JAV. Tačiau naujasis karalius paskelbė pareiškimą ir, laikydamasis 18 amžiaus pradžios tradicijos, prisiekė išsaugoti Škotijos bažnyčią.

REKLAMA

Po trimitininkų fanfarų bus perskaitytas viešas pranešimas, kuriuo Charlesas bus paskelbtas naujuoju karaliumi. Tai bus padaryta iš balkono virš vienuolyno rūmų Šv. Jokūbo rūmuose, tai padarys pareigūnas, žinomas kaip Ginklų karalius.

Jis ištars: „Dieve, sergėk karalių“, o pirmą kartą nuo 1952 m., kai skambės šalies himnas, bus tariama „God Save the King“ („Dieve, sergėk karalių“). Hyde parke, Londono Taueryje ir iš karinių jūrų pajėgų laivų bus paleistos salvės, o pranešimas, skelbiantis Charlesas karaliumi, taip pat bus perskaitytas Edinburge, Kardife ir Belfaste.

Karūnavimas Simbolinis aukščiausias atėjimo į sostą momentas bus karūnavimas, kai Charlesas bus oficialiai karūnuotas karaliumi. Dėl būtino pasiruošimo, karūnavimas, greičiausiai, neįvyks labai greitai – karalienė Elžbieta II perėmė sostą 1952 m. vasarį, tačiau buvo karūnuota tik 1953 m. birželį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Princesė Diana ir princas Charlesas (nuotr. SCANPIX)

Ant galvos uždės karūną

Pastaruosius 900 metų karūnavimas vyksta Vestminsterio abatijoje – ten Charlesas bus karūnuotas 40-uoju šalies karaliumi. Vyks anglikonų religinės apeigos, kurias vykdo Kenterberio arkivyskupas. Ceremonijos kulminacija – jis Charlesui ant galvos uždės Šv. Edvardo karūną – auksinę karūną, kuri naudojama nuo pat 1661 m.

Tai yra pagrindinis karūnos brangakmenių elementas, kurį monarchas dėvi tik karūnavimo metu (be to, karūna sveria 2,23 kg). Skirtingai nei karališkosios vestuvės, karūnavimas yra valstybinė proga – už tai moka vyriausybė ir nusprendžia, kas pateks į svečių sąrašą. Skambės muzika, skaitymai, vyks naujojo monarcho patepimo ritualas, naudojant apelsinų, rožių, cinamono, muskuso ir ambros aliejus.

REKLAMA

Naujasis karalius duos priesaiką stebint visam pasauliui. Per šią ceremoniją jis taip pat gaus rutulį ir skeptrą kaip savo naujojo valdovo simbolius, o Kenterberio arkivyskupas jam ant galvos uždės auksinę karūną.

Sandraugos vadovas Charlesas tapo Sandraugos, 56 nepriklausomų šalių ir 2,4 mlrd. Žmonių, vadovu. Šios šalys, dar vadinamos Sandraugos sferomis, yra: Australija, Antigva ir Barbuda, Bahamų salos, Belizas, Kanada, Jamaika, Papua Naujoji Gvinėja, Sent Kitsas ir Nevis, Sent Lusija, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Naujoji Zelandija, Saliamono Salos, Tuvalu.

Na , komedijos; Mantas Vygantas "atskleidė".... Matyt jis dirba Anglijos žvalgyboje, jei gali "atskleisti".....
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų