REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje tvirtinama, kad apie buvusių sovietinių saugumo pareigūnų liustraciją daug kalbėjo dešinieji politikai, kai buvo opozicijoje, tačiau dabar jie pripažįsta, kad tam gali trūkti lėšų.

REKLAMA
REKLAMA

Valdančiosios koalicijos vykdoma taupymo politika smogia daugybę kartų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) skelbtiems tikslams. Nukentėti gali ir liustracija.

REKLAMA

Dešiniesiems nesiseka

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas pripažino, kad planus baigti liustracijos procesą riboja ir verčia peržiūrėti finansinės valstybės problemos. „Liustracijos komisija turi būti finansuojama, o ne veikti be lėšų, kaip buvo ligi šiol. Iš pradžių planavome steigti atskirą įstaigą. Dabar, kai matome saulėlydį, akivaizdu, kad apie jokias naujas institucijas negali būti nė kalbos“, – sakė NSGK pirmininkas.

REKLAMA
REKLAMA

Žurnalistui priminus, kad sovietinių okupantų bendrininkų liustracija visada buvo TS-LKD skelbiamas prioritetas, sietas ir su nacionaliniu saugumu, A. Anušauskas skėsčiojo rankomis. „Aišku, kad jaučiuosi blogai. Liustracija negali būti vykdoma visuomeniniais pagrindais. Pats daug kartų apie tai kalbėjau, gaila, kad dešiniesiems taip nesiseka“, – skundėsi jis.

Bus ar nebus pinigų?

Kadangi nėra galimybių steigti naują instituciją, pasak NSGK vadovo, teks pasinaudoti jau veikiančių įstaigų paslaugomis. „Pats dvylika metų dirbau Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centre (LGGRTC), manau, kad ši institucija galėtų užsiimti ir liustracija. Tiesiog tai turėtų daryti atskira darbo grupė“, – aiškino A. Anušauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, LGGRTC taip pat nukentėjo nuo dabartinės Vyriausybės paskelbto taupymo vajaus ir buvo priverstas apkarpyti didelę dalį memorialinių programų, atsisakyt radijo laidos. A. Anušauskas tikino, kad yra parengtos pataisos, pagal kurias dalis nukirptų lėšų LGGRTC turėtų būti grąžinta.

Jis sakė sieksiąs, kad LGGRTC galėtų ramiai tęsti veiklą. „Yra įregistruota įstatymo pataisa, numatanti, kad dalis pinigų turėtų būti grąžinta, tačiau pasakyti, kuo baigsis biudžeto tvirtinimas, negaliu. Anksčiau maniau, kad LGGRTC galėtų perimti ir liustracijos funkciją, tačiau tai buvo prieš karpant lėšas“, – sakė NSGK vadovas.

REKLAMA

Problema ne tik pinigai

Seimo Operatyvinės veiklos kontrolės komisijos vicepirmininkė Dalia Kuodytė teigė, kad LGGRTC vaidmuo per daug sureikšminamas. „Nemanau, kad centras galėtų tai daryti be pinigų. Dalį numatytų karpyti lėšų lyg ir pavyko išsaugoti. Kerpama bus 700 tūkst. vietoj 1 mln. 100 tūkst. litų. Tačiau jokia atskira darbo grupė negalės efektyviai vykdyti tokio proceso be finansavimo“, – sakė politikė bei pabrėžė, kad centras ir taip turi ką veikti.

D. Kuodytė įsitikinusi, kad visą liustracijos darbą suversti LGGRTC yra neteisinga. „Prisiminkime, kuo buvo kaltinami Valstybės saugumo departamento liustruotojai, kurie darė tai savo nuožiūra. Tas pats bus ir čia. Darbo grupėje turi būti ne vien centro atstovai. Galbūt turėtų būti ir vienas žmogus iš saugumo. Pavyzdžiui, sumanymas perduoti LGGRTC prisipažinusių KGB bendradarbių bylas yra absurdiškas. Prisipažinusiųjų pažadėta neviešinti, o ši informacija yra valstybės paslaptis, kurios centras negali apsaugoti“, – sakė politikė.

REKLAMA

„Sutaupys“ ir parlamentinei kontrolei

A.Anušauskas pripažįsta, jog nukentėti gali ir specialiųjų tarnybų parlamentinės kontrolės reikalai, kuriuos jis pats akcentavo eidamas į rinkimus ir tapdamas NSGK vadovu. „Taupant liepiama atleisti kanceliarijos darbuotojų dalį ir mažinti komitetą aptarnaujančių etatų skaičių, nors mažinti beveik nebėra ko,“ – skundėsi politikas, pabrėždamas, kad taip gali nelikti tiesiog fizinių pajėgumų realiai politinei kontrolei vykdyti.

Komiteto vadovas pripažino, kad net ir sunkmečiu parlamentas nepasinaudojo svarbiausiu parlamentinės kontroilės svertu – galimybe sumažinti finansavimą Seimo reikalavimų nepaisančiai institucijai, tokiai, kaip Valstybės saugumo departamentas (VSD), ligi šiol slepiantis korupaciją galimai demaskuojančias informacines pažymas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak A. Anušausko, negalima trikdyti institucijų darbo. „Sunkmečiu ir VSD teko susiveržti diržus, bet turime užtikrinti, kad institucijos galėtų veikti. Lygiai taip pat negalime atsisakyti finansuoti prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų krašto apsaugos srityje,“ – tikino A. Anušauskas.

TIK FAKTAI

Istorikai teigia, kad vien vėlyvaisiais sovietiniais metais Lietuvoje dirbo apie 4500 įvairių kategorijų KGB agentų, iš viso Lietuvoje gali būti apie 25 tūkst. slaptųjų sovietinių specialiųjų tarnybų bendradarbių.

Nuo 2000 metų pradžios galiojantis Liustracijos įstatymas įpareigojo buvusius SSRS slaptųjų tarnybų agentus ir bendradarbius per pusmetį pranešti apie šį biografijos faktą specialiai komisijai.

Kad bendradarbiavo su sovietinėmis specialiosiomis tarnybomis, Liustracijos komisijai yra prisipažinę per 1,5 tūkst. žmonių.

Visuomeniniais pagrindais ligi šiol dirbanti Liustracijos komisija susidūrė su keblumais teismuose, nes neturėjo galimybių samdytis teisininkų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų