Analitikai ramina, kad neverta jaudintis dėl kaistančios Lietuvos ekonomikos ir kad lito devalvavimas mums negresia. Latvijos padėtis esą yra prastesnė, o mūsų šalyje yra buvę ir blogiau, rašo „Respublika“.
SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, apžvelgdamas Lietuvos makroekonomiką, vakar guodė, kad per didelis karštis vis dėlto yra geriau, nei per didelis šaltis. „Kita vertus, ekonomikos perkaitimas, jeigu su juo nekovojama, anksčiau ar vėliau gali tapti recesija“, - įspėjo jis.
Pastaruoju metu, jo žodžiais, suaktyvėjo kalbos apie ekonomikos perkaitimą ir vis garsiau kalbama apie tai, kad Latvijai jos ekonomikos perkaitimas jau kelia rimtų nemalonumų.
G. Nausėda teigė, jog perkaitimo indeksas rodo, jog Estija ir Lietuva 1998 m. buvo įkaitusios labiau nei dabar, tačiau Latvijoje įkaitimas yra beprecedentis. Pasak jo, ekonominė padėtis Lietuvoje yra panaši į 1997 m.
„Metinis realus BVP pokytis 1997 m. buvo 8,5 proc., 2006 m. – 7,5 proc. Realus metinis vidutinis darbo užmokestis, atsižvelgiant į infliaciją, ir tada, ir dabar augo ne daugiau kaip 20 proc.“, - lygino ekspertas.
Pasak jo, Lietuva jau yra užsigrūdinusi, mat jai tekę patirti rimtesnių nacionalinės valiutos testų nei šiuo metu.
Anot G. Nausėdos, Lietuvos ekonomikos augimo pagreitis jau ima lėtėti, ir yra galimybių „sugrįžti į normalią padėtį be drastiškų priemonių“, o latviams, taip pat ir estams reikėtų imtis radikalesnių sprendimų.
Tačiau dūstanti Lietuvos pramonė, sukurianti daugiau kaip 20 proc. BVP, dabar jau kelia nerimą. „Šios Lietuvai itin svarbios šakos augimo tempai kiekvieną ketvirtį pradeda smarkiai mažėti. Lietuvos pramonės rodikliai pradėjo blogėti jau praėjusių metų antrąjį pusmetį“, - sakė jis.
Vis dėlto, pasak G. Nausėdos, lėtėjant augimui Lietuvos finansų sistema išliks stabili, o bendrojo vidaus produkto augimo tempai lėtės ne šuoliškai, o pamažu.
Pati didžiausia rizika, SEB banko analitikų nuomone, yra inertiška ir sunkiai sumažinama infliacija, silpninanti ekonomikos konkurencingumą, rašo „Respublika“.
