REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos ūkininkai pasipiktinę – žemės ūkio ministerija liepė atsėti dalį jau užartų pievų. Neišgyvenantys iš gyvulių auginimo, ūkininkai sako jau anksčiau juos pardavę, o galvijams skirtas ganyklas užsėjo grūdinėmis kultūromis. Bet šiemet sužinojo, kad greičiausiai derlių praras, mat pievas teks atkurti. 

Lietuvos ūkininkai pasipiktinę – žemės ūkio ministerija liepė atsėti dalį jau užartų pievų. Neišgyvenantys iš gyvulių auginimo, ūkininkai sako jau anksčiau juos pardavę, o galvijams skirtas ganyklas užsėjo grūdinėmis kultūromis. Bet šiemet sužinojo, kad greičiausiai derlių praras, mat pievas teks atkurti. 

REKLAMA

Ministras tikina, kad saugoti pievas įsipareigojo Europos Sąjungai, o ūkininkai klausia, kodėl ministerija atsibudo tik dabar ir negalėjo jų įspėti anksčiau. 

Ūkininkas Donatas Vaičikauskas prieš šešerius metus įkurtame gyvulininkystės ūkyje Kelmės rajone augina limuzinų veislės mėsinius galvijus. Deja, situacija šalyje gyvulių ūkiui nepalanki ir jis priverstas mažinti bandą.

„Dėl įstatymų, dėl ekonominės situacijos, dėl supirkimo kainų, dėl požiūrio valdžios į gyvulininkystės ūkius ir visa kita. Ateitis gyvulininkystės ūkio labai niūri“, – pasakoja ūkininkas.

REKLAMA
REKLAMA

Tad ir dideli ganyklų plotai nebereikalingi. Maždaug trečdalį jų vyras suarė.

„Yra prieš tai buvusios pievos eilę metų, kadangi mūsų valdžia gyvulininkystės nebemyli, sunaikino sektorių, tai mes buvome priversti persiorientuoti – investavome į grūdininkystę, į grūdų tvarkymo techniką, auginimo techniką“, – tikina ūkininkas.

REKLAMA

Ėmė paskolą, planavo auginti daugiau grūdinių kultūrų. Tačiau iš žemės ūkio ministerijos šį rudenį atskriejusi žinia trenkė tarsi perkūnas iš giedro dangaus – jau užsėtuose laukuose vėl teks atkurti pievas.

„Protu nesuvokiamas sprendimas ir visiškai nelogiškas. Patirsime didelius nuostolius“, – sako D. Vaičikauskas.

Jam antrina ir kolegos – kai kuriuos ūkininkus tai esą sužlugdys.

„Tai labai apmaudus žingsnis, nes ką dabar tam ūkininkui daryti, jis turi kaip pavyzdys 100 ha pievų, tai ką, jam atsėti pievą, parsivežti karves iš Lenkijos, kurias pardavė – tai neįmanomi procesai, negrįžtami. Ir tokie ūkiai susidurtų su egzistencijos klausimais ir tiesiog tektų pasitraukti“, – komentuoja grūdų augintojų asociacijos atstovas Ignas Jankauskas.

REKLAMA
REKLAMA

O žemės ūkio ministras atšauna, kad  Lietuva dar stodama į Europos sąjungą pasižadėjo išsaugoti daugiamečių ganyklų plotus, tad suarti jų nevalia.

„Jeigu jūs deklaruojate pagal tą daugiamečių pievų ir ganyklų kodą, jums galioja draudimas jų nepakeisti ariama žeme. Čia nieko naujo nėra, tas buvo žinoma. Kas atsitiko šiais metais – tai tas referencinis dydis, dėl kurio šalis atsiskaito Europos Komisijai yra viršytas – mes viršijome 5 procentų ribą. Visi žinojo, visi galvojo, kad praslys, nes praslysdavo metai iš metų“, – aiškina žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

O ganyklų plotai per pastaruosius penkerius metus sumažėjo daugiau kaip 70 tūkstančių hektarų – ūkininkai suarė tokį pievų plotą, kiek užima pusė Kauno miesto. Peržengta net 11 procentų riba – tad Lietuvai gresia nemalonumai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Sankcijos, tai reiškia, kad nuo bendro finansinio voko gali būti nuoskaitos taikytos“, – teigia K. Navickas.

Bet ūkininkai stebisi, ko delsė žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaracijas stebintys valdininkai, juk perspėti turėjo gerokai anksčiau.

„Mūsų klerkams prireikė dviejų metų suskaičiuoti, kad mes peržengėm tą barjerą, ir tik dabar po sėjos pranešti – tai ką reikės daryti net“, – sako ūkininkas D. Vaičikauskas.

„Labai apmaudu, kad žemės ūkio ministras net žinodamas tą informaciją, jis tikrai ją valdė, nes tai ne naujiena, tai 10 metų tendencijos pasekmė – sugebėjo priimti vieną vienintelį spendimą – kalti sankcijas ir reikalauti atstatyti pievas“, – teigia I. Jankauskas.

REKLAMA

Visi, per paskutiniuosius dvejus metus išarę pievas, turės atkurti nustatytą procentinę jų dalį. Bet ministras susitikime su ūkininkais dar bando teisintis, esą ieško kuo palankesnės išeities.

„Mano mintis yra kažkaip bandyti per kraštovaizdžio įvairovę, per biologinės įvairovės poveikį apsiginti, kad mums nereikia referencinių dydžių procentais, bet mums gal reikia regionais, planavimu ir gal kažkiek čia pakeisti“, – aiškina K. Navickas.

Tačiau kol kas tokios kalbos tik didina ūkininkų pyktį.

„Eilę metų jos buvo numestos į šalį, ir niekieno nežiūrimos, o mes jauni ūkininkai bandantys kurtis turime tapti atpirkimo ožiais ir su niekam nereikalinga žeme likti, nes ji tampa beverte, nes joje negali veikti, tik auginti šieną, kurio niekam nereikia“, – piktinasi ūkininkas Dovaldas Bielskis.

„Neturime ateities vizijos, ji labai miglota“, – sako ūkininkas Lukas Macijauskas.

Nerandantys bendros kalbos su žemės ūkio ministru įpykę ūkininkai ir jiems atstovaujančias organizacijas vienijanti žemės ūkio taryba  jau antrą kartą Navicką ragina trauktis iš posto.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų