• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Rusijos prezidento V. Putino žadėtas „asimetriškas atsakas“ į JAV priešraketinį skydą Europoje pasirodė esąs toli gražu ne technologinis: Maskva ruošiasi grąžinti branduolines raketas į „idealiai išsaugotas“ jų šachtas Baltarusijoje.

REKLAMA
REKLAMA

Rusija pasiruošusi įrengti Baltarusijoje naujus karinius objektus, įskaitant ir branduolinio ginklo dislokavimą – tokį sensacingą pranešimą vakar padarė Rusijos ambasadorius Minske Aleksandras Surikovas. Pasak dienraščio „Komersant“, šitaip Maskva paskelbė apie naująjį asimetriško atsako į JAV planus įrengti Rytų Europoje priešraketinės gynybos sistemos elementus variantą.

REKLAMA

Apžvalgininkų teigimu neverta abejoti, kad Rusijos ambasadoriaus Baltarusijoje pareiškimas nesuderintas su aukščiausia šalies politine vadovybe. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas pastebėjo, kad ambasadoriaus žodžiai atspindi ministerijos poziciją, o „Komersant“ šaltinių žiniomis dėl tokių Kremliaus planų neprieštarauja ir Minskas.

„Atsakydamos į Vašingtono planus Rusija ir Baltarusija gali priimti sprendimą statyti naujus bendrus karinius objektus, tarp jų ir branduolinius. Žinoma, visa tai vyktų pasiekus tam tikrą tarpusavio pasitikėjimo ir integracijos lygį“, - duodamas interviu naujienų agentūrai „Interfax“ vakar pareiškė ambasadorius A. Surikovas.

REKLAMA
REKLAMA

„Ambasadorius kalbėjo būtent apie JAV priešraketinės gynybos sistemos, kurią ketinama įrengti Čekijoje ir Lenkijoje, grėsmę. Apskritai šiuos žodžius būtina vertinti prezidento Putino pareiškimų apie asimetriško atsako į šias nedraugiškas Vašingtono iniciatyvas kontekste“, - taip ambasadoriaus pasisakymą „Komersant“ pakomentavo Rusijos ambasados Minske atstovas.

Pasak dienraščio, Maskva iš esmės atskleidė naują „asimetriško atsako“ variantą: liepos pradžioje pirmasis Rusijos vicepremjeras Sergejus Ivanovas pareiškė, kad Vašingtonui atsisakius kartu su Rusija naudotis jos išankstinio perspėjimo radarais Gabaloje (Azerbaidžanas) ir Armavyre, „Rusija europinėje šalies dalyje, įskaitant Kaliningradą, gali dislokuoti naujas raketas“. Vėliau pats V. Putinas paskelbė, kad nuo rugpjūčio 17 d. Rusija po 15 metų pertraukos atnaujina nuolatinį strateginės aviacijos patruliavimą. Abu šie pareiškimai sukėlė rimtą susirūpinimą ir JAV, ir Europoje, teigia dienraštis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Rusiškų raketų dislokavimas Baltarusijoje atrodo dar rimtesnis žingsnis, tvirtina „Komersant“. „Visa atitinkama karinė infrastruktūra Baltarusijoje idealiai išsaugota nuo pat Varšuvos sutarties laikų, įskaitant ir raketų su branduoliniais užtaisais paleidimų įrenginius, - dienraščiui tvirtino Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės sekretoriaus padėjėjas Ivanas Makušokas. – Vargu ar Maskva praleis tokią progą, juk mums Baltarusija – tai koziris lošime su Amerika. Grąžinti iš Baltarusijos išvežtas raketas į šachtas galima kur kas greičiau, nei pastatyti radarą Čekijoje, tad tai bus netgi ne atsakas, o užbėgimas už akių.“

REKLAMA

1992 m. pagal JAV ir Sovietų sąjungos pasirašytą sutartį dėl strateginės ginkluotės apribojimo prasidėjo branduolinių ginklų perkėlimas iš Baltarusijos į Rusiją. Šis procesas truko kelerius metus. Nuostata, kad Baltarusija siekia tapti branduolinių ginklų neturinčia valstybe, net buvo įtraukta į 1994 m. priimtą šalies konstituciją. Tačiau į valdžią atėjus prezidentui Aleksandrui Lukašenkai ir Maskvoje, ir Minske nuolat buvo keliamas klausimas apie rusiškų raketų grąžinimą į Baltarusiją, rašo „Komersant“.

REKLAMA

A. Lukašenka, reikšdamas pritarimą Rusijos strateginėms bazėms Baltarusijoje, iš visko sprendžiant siekia ne tik pabrėžti savo kaip Maskvos sąjungininko vaidmenį. Pasak dienraščio, jam rūpi ir kitkas: jei Maskva nuspręs grąžinti branduolinius ginklus į Baltarusiją, jo rankose atsidurs dar vienas spaudimo dėl energijos išteklių tiekimo svertas. „Mes negalėsime diktuoti Baltarusijai nesuprantamų dujų ir naftos kainų ir tuo pat metu palaikyti strateginį dialogą“, - pripažįsta I. Makušokas. A. Lukašenka, pabrėždamas savo kaip Rusijos nacionalinio saugumo gynėjo vaidmenį, galės ne tik griežčiau derėtis su Maskva dėl dujų, bet ir reikalauti sau iš Kremliaus valdžios išlaikymo garantijų, pastebi „Komersant“.

 

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų