Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas sako, kad Rusijos karas Ukrainoje didžiausios įtakos turėjo toms bendrovėms, skraidinusioms į Ukrainą ir iš jos arba ten laikiusioms savo orlaivius.
„Kalbant apie įtaką būtent Lietuvos oro uostams, didesnių neigiamų keleivių skaičiaus svyravimų kol kas nematome, nes didžioji dalis maršrutų yra į kitas Europos šalis. Nutraukti tiesioginiai maršrutai į Ukrainą, mūsų skaičiavimais, sumažins bendrus keleivių skaičius apie 2 procentais“, – pranešime teigė jis.
Vasarį Lietuvoje aptarnauta daugiau nei 3 tūkst. skrydžių – 2,6 karto daugiau nei pernai (1174), tai sudarė daugiau nei 70 proc. 2019 metų vasario srauto, vien Kauno oro uoste – 96 proc. Vilniuje skrydžių per metus padaugėjo 2,6 karto iki 2,2 tūkst., Kaune – 2,6 karto iki 686, o Palangoje – 1,8 karto iki 180 skrydžių.
Per Kauno oro uostą vasarį keliavo 15 kartų daugiau keleivių nei prieš metus – apie 60 tūkst., Palangos – 7 kartus iki 10,1 tūkst., Vilniaus – beveik 5 kartus iki 183,7 tūkst.
Vasarį Lietuvos oro uostai siūlė ir tris kartus daugiau krypčių – 67 (pernai – 22). 2019 metais buvo 85 tiesioginės skrydžių kryptys.
Krovinių kiekis vasarį lenkė ir rekordinius 2019 metus: vasarį pergabenta 1,5 tūkst. tonų krovinių – 1 proc. daugiau nei prieš metus ir 30 proc. daugiau nei 2019 metų vasarį.
