Kai Prancūzijos mokslininkai ėmėsi atsakyti į klausimą, kokios infekcinės ligos prisidėjo prie karių mirčių, jų resursai buvo riboti: egzistuoja tik 13 dantų, priklausiusių Napoleono armijos vyrams, palaidotiems masinėje kapavietėje Vilniuje.
Vis dėlto kiekviename dantyje buvo audinio ir kraujo likučių, kuriuose aptikta mikrobų DNR fragmentų. Naudodami naujausius metodus, mokslininkai identifikavo dvi bakterijų rūšis, kurios iki šiol nebuvo atrastos šių karių kūnuose.
Viena iš jų – pasikartojanti karštinė, utėlėmis platinama infekcija. Ji sukelia aukštą temperatūrą, sąnarių skausmą, stiprius galvos skausmus, pykinimą, vėmimą ir didelį nuovargį.
Antroji – paratifas, perduodama per užterštą maistą ar vandenį. Šios ligos simptomai yra aukšta temperatūra, galvos skausmas, silpnumas ir pilvo skausmas.
Nors istoriniai šaltiniai rodo, kad prie karių mirčių prisidėjo ir kitos infekcinės ligos, šis tyrimas įtraukia dar dvi galimas mirties priežastis.
Sąlygos pavertusios visas ligas mirtinomis
Kai kurie ekspertai ragina neskubėti daryti išvadų, remiantis tik 13 dantų duomenimis. Vienas tyrimo autorių, Nicolas Rascovanas, sako, kad net nemano, jog identifikuoti patogenai buvo vienintelė armijos žlugimo priežastis. Svarbiausia, pasak jo, buvo tai, kad vyrai badavo, dehidratavo ir nebuvo pasiruošę šaltam klimatui.
„Tokiomis sąlygomis bet kokia infekcinė liga gali būti mirtina“, – teigė mokslininkas.
Kai Napoleono armija pasiekė Maskvą, viskas susiklostė itin blogai. Miestas buvo tyčia sudegintas, maisto ir atsargų nebuvo. Prancūzų kareiviai netrukus „maldavo duonos gabalo, lino ar avikailio, o svarbiausia – batų“, kaip rašoma viename pasakojime.
Spalio mėnesį Napoleonas įsakė trauktis. Tačiau jau ir taip silpnos armijos laukė šalta žiema ir maisto trūkumas. Sąlygos buvo tokios sunkios, kad ligos, kurios paprastai sukelia tik negalavimus, tapo mirtinomis.
Ilgas Napoleono armiją kamavusių ligų sąrašas
Tarp paplitusių ligų buvo tyfas, viduriavimas, dizenterija, karščiavimas, plaučių uždegimas ir gelta.
2006 m. kita tyrėjų grupė, bandydama nustatyti ligų pobūdį, pranešė, kad Vilniaus masinės kapavietės dirvožemyje rado drabužinių utėlių fragmentų. Trys utėlės buvo užsikrėtusios tranšėjos karštlige.
Taip pat buvo rasta tyfo bakterijų ir tranšėjos karštligės bakterijų vyrų dantyse. Tačiau tuo metu senovinių DNR tyrimų technologijos dar nebuvo pakankamai išvystytos, todėl išvados nebuvo galutinės.
Apibendrinus tiek senesnius, tiek naujus tyrimus, istorikai sutinka, kad daugumą šių vyrų nužudė ne mūšio žaizdos, o badas ir šaltis, kurie beveik visas ligas pavertė mirtinomis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
