Specialistai pataria kuo mažiau būti lauke, o štai Kaunas jau išbandė naują oro kokybės matavimo sistemą.
Oro temperatūra krinta žemyn – oro tarša šauna aukštyn. Spaudžiant šaltukui, gyventojai intensyviai šildosi, tad daug kur tvyro smogas ir uoslę erzina degėsių tvaikas. Taršos rodikliai grėsmingai auga. Labiausiai sunerimti turėtų šiauliečiai, štai oro taršos žemėlapyje rožinis žymeklis ties jų miestu įspėja, kad užterštumas kietosiomis dalelėmis čia viršytas daugiau kaip du kartus.
„Situacija blogiausia šiaurės Lietuvoje: Šiauliai, Panevėžys, Naujoji Akmenė, Mažeikiai. Šiuose miestuose fiksuojamos didelės kietųjų dalelių koncentracijos. Paros ribinė vertė bus viršyta du, o gal ir tris kartus būtent Šiauliuose, Panevėžyje“, – sako Aplinkos apsaugos agentūros atstovė Vilma Bimbaitė.
Šiauliečiai sunerimę, kvėpuoti nėra kuo, ypač vakarais, baisu atsidaryti langus, mat namai kaipmat prisipildo svilėsių smarvės:
„Jaučiame labai, ypač naktimis, kai jokio vėjo ir slėgis visus dūmus spaudžia žemyn – tada smogas labai didelis.“
„Vakare jaučiasi, matyt, užkuria daugiau pečių.“
„Vakarais, kai grįžti iš darbo, tai jaučiasi tame rajone.“
Specialistai sunerimę, mat vis dar yra žmonių, kurių krosnyse pleška seni baldai, įvairios atliekos ir net padangos.
„Užtenka vieno gyvenvietėje žmogaus, kuris pasikūrena atliekomis: dažytom lentom, plokštėm, kitom atliekom. Ir to užtenka, kad visas rajonas būtų užterštas įvairiais cheminiais junginiais, padidėja ne tik kietosios dalelės ir kiti pavojingi sveikatai teršalai“, – pasakoja V. Bimbaitė.
Specialistai įspėja, kai oro tarša padidėja, nosies į lauką geriau nekišti, paūmėja įvairios ligos. O tokia ilgalaikė tarša gali sukelti ir labai rimtus sveikatos sutrikimus.
„Gali sukelti kosulį, ilgesnėje perspektyvoje pakenkti plaučiams, paūmėti, bronchinė astma, visos su kvėpavimu susijusios ligos, neigiamai veikiama širdies ir kraujagyslių ligų veikla“, – teigia Visuomenės sveikatos saugos specialistė Kamilė Klepeckienė.
Jei labai norisi pasivaikščioti tokiu oru, geriau traukti į atokesnes vietas, pavyzdžiui, pamiškę, kad šalia nebūtų intensyvaus eismo gatvių ir individualių namų kvartalų ar katilinių, mat tai pagrindiniai teršėjai.
„Vengti eiti į lauką, būnant patalpose neatidarinėti orlaidžių ir durų, neiti kvėpavimo ir kraujotakos ligomis sergantiems, nėščioms, kūdikiams, darželių mokyklų ir organizuoti veiklą, kad ji nebūtų lauke“, – kalbėjo Visuomenės sveikatos saugos specialistė Jonė Šileikienė.
Štai Kaune Vilijampolėje kalbinti praeiviai suraukę nosį – ir čia kamuoja nemalonus degėsių tvaikas.
„Labai bjaurus, net kvėpuot nėra, ypač čia, Vilijampolėj, čia loma tokia – tai labai jaučiasi.“
„Labai dažnai, ypatingai, kai šalta. Turbūt užterščiausias rajonas. <...> Dūmai eina juodi, dieną melsvi, šviesūs.“
Žmonių pojūčiai tokie, nors oro tarša kietosiomis dalelėmis šiomis dienomis Kaune normų neviršija. Mieste oro kokybę jau stebi ne tik įprasta stotelė Petrašiūnuose, bet ir nauja sistema. Štai dvidešimtyje vietų įrengti matavimo prietaisai realiu laiku siunčia duomenis. Tiesa, kol kas šiais rodmenimis specialistai aklai nepasitiki.
„Tam dar reikia laiko, sureguliuoti įrenginių jautrumui, atitaikyti viską, pasižiūrėti, tai mes pasilyginam pagal valstybinės stotelės duomenis. Dar taip aklai netikim tais duomenim, stebim bendras tendencijas“, – sako Aplinkos apsaugos skyriaus specialistė Jurga Pakrosnienė.
Už naujas oro kokybės matavimo ir stebėjimo paslaugas savivaldybė per metus atseikės 50 tūkstančių eurų. Tikisi, kad surinkta informacija leis išspręsti ir teršėjų, ir transporto spūsčių problemą.
„Ta įranga yra pakabinta arčiau gatvių, kadangi autotransportas yra pagrandinis taršos šaltinis, tai gal pavasarį pamatysim kitas tendencijas, tam ir yra tos kelios sistemos“, – pasakoja J. Pakrosnienė.
Specialistai prognozuoja, kad nors minusinė temperatūra dar laikysis, artimiausiomis dienomis jau sustiprės vėjas ir pasirodys krituliai, tad tarša ims sklaidytis.
