Apie tai, kad tautiečiai masiškai siunčiasi klastotes, tiek sau, tiek pardavimui, sako ir Vilniaus teritorinės muitinės atstovai. Muitininkai vieną balandžio savaitę sulaikė 14 siuntų su pačių garsiausių prekės ženklų padirbiniais.
Muitinės sandėlyje – sulaikytos prekės, kurios muitininkams sukėlė įtarimų dėl autentiškumo. Ten daug įvairiausių sportbačių, rankinių, drabužių. Visos prekės vėliau bus fotografuojamos muitininkų ir siunčiamos intelektinės nuosavybės turėtojams. Taip bus patikrinta, ar čia yra originalai.
Muitininkai Vilniaus pašto poste sulaikė 14 siuntų iš Kinijos. Įvairiausių drabužių, batų, aksesuarų su žinomais logotipais. Vilniaus teritorinės muitinės atstovė sako, kad pastaruoju metu vien Vilniuje per savaitę sulaiko vidutiniškai po 30 tokių siuntų su klastotėmis. Esą muitininkai vertina siuntas su garsiais prekių ženklais pagal tam tikrą rizikos profilį ir tuomet, kilus įtarimui, sulaiko.
„Pirmiausia, didžiausias įtarimas yra šalis siuntėja. Visi žinome iš kur pagrinde keliauja tos padirbtos prekės. Tai Kinija, dar Turkija, kartais būna JAE. Taip pat būna kaina. Jei originalas, tai nekainuos 10–15 eurų. Yra medžiaga, yra atlikimo kokybė, etiketės. Labai daug niuansų ir slapukų, kuriuos turi prekiniai ženklai ir kurių negalima atskleisti“, – sako Vilniaus teritorinės muitinės atstovė Renata Sergevič.
Paklausėme vilniečių, ar jie pirktų rankinių, drabužių ar sportbačių klastotes, pažymėtas žinomų prekės ženklų logotipais:
„Jei gerai atrodytų, tai paimčiau. Bet jei tai būtų „Dolce Gabbana“, tai „Dolce Bananna“ tikrai neimčiau, nes jau akivaizdu, kad tai padirbinys.“
„Nepirkčiau, aš manau, kad negali įpirkti to rūbo, kam apsimetinėti ir bandyti kažkam kažką įrodyti.“
„Aš manau, nupirksiu už pigesnę kainą. Buvau Turkijoj, tie patys „Jordanai“ ten kainuoja 25 eurus, o pas mus apie 250 tokie patys. Net dabar juos nešioju ir niekas negali sužinoti, kad čia ne originalas.“
„Ne, nepirkčiau. Kažkaip geriau ar tiesiog originalas, arba ne.“
„Man klastotės yra nepriimtina, bet „brendai“ irgi ne taip svarbu. Nepirkčiau rūbą vien dėl to, kad jis yra „brendinis“.
„Griežtai prieš, niekados gyvenime nepirkčiau. Nes tam yra žmonės, kurie dirba, kurie sudeda savo jėgas, fantaziją. O tie kur kopijuoja, nieko nedaro ir uždirba didžiulius pelnus.“
„Matyt, pirkčiau. – O kartais perkate? – Perku.“
Kai kurie žmonės klastotes siunčiasi tiesiog sau, bet dažnai pasitaiko ir didesnių siuntų, kurias tautiečiai veikiausiai perparduoda. Mat internete knibždėte knibžda skelbimų su garsių prekės ženklų gaminiais. Štai minėto, vieno labiausiai padirbamo ir trokštamo prekės ženklo LV rankinių kainos originaliose parduotuvėse prasideda nuo tūkstančio ir gali siekti net keliolika tūkst. eurų.
O pardavimų portaluose panašiai atrodančią klastotę galima nusipirkti už keliasdešimt eurų. Taip pat yra ir su kitais populiariais mados ženklais, pavyzdžiui, „Gucci“, ar pamėgtais sportbačiais „Nike“, kurių klastotę galima nusipirkti už 20–30 eurų, o originalas kainuoja porą šimtų eurų.
Mados ekspertė Marija Palaikytė sako, kad klastotės – didžiulė šių laikų problema. Mat nelegalūs verslai jas gamina vis kokybiškesnes, o atskirti nuo originalų jas darosi vis sunkiau, tad jos tampa geidžiamesnės. Ir smarkiai populiarėja tarp tų, kas neišgali nusipirkti originalo, bet nori būti madingais.
„Mados industrijoj kiekvienas padirbinys yra vagystė prekinio ženklo, idėjos, pajamų ir reputacijos. Nes, kad ir kokios tariamai geros kokybės būtų padirbinys, jis niekada nebus lygiavertis originalui. „Chanel“, „Dior“, LV, „Balenciaga“. Jų padirbinių mes matome tikrai labai daug, ir tenka pripažinti, kad su laiku tų padirbinių kokybė tampa vis geresnė“, – teigia M. Palaikytė.
„Būna ir suabejoji, nes ir etiketės, ir įpakavimas, ir atlikimo kokybė yra superinė, o tada prekinio ženklo atstovai pasako, kad ne, vis dėl to, tai nėra. Ir nustembi“, – sako Vilniaus teritorinės muitinės atstovė Renata Sergevič.
Pasak mados ekspertės, perkant padirbinį, darai žalą ne tik mados namams, kurie praranda reputaciją ir pajamas. Taip pat niekad nežinai ar medžiagos, iš kurių pagaminti daiktai, nepakenks sveikatai.
„Nežinia, kokia yra audinių kilmė, nežinia, ar jie gali kurti žalą sveikatai ir t.t. Iš kitos pusės, padirbinių pasaulis yra nelegalaus verslo pasaulis“, – tvirtina M. Palaikytė.
O jei, tarkime, kažkas nori nusipirkti nešiotą gaminį iš žmogaus ir jam kyla įtarimų, ar tai originalas, mados ekspertė pataria atkreipti dėmesį į kelis dalykus.
„Be abejo, visų pirma, mes galime matyti skirtumus kokybės atžvilgiu – audinio rašto suėjimas rankinės šonuose, smulkios detalės – užtrauktukai, sagos, kurios neretai būna pažymėtos logotipu, siūlės, jų tiesumas“, – aiškina M. Palaikytė.
O saugiausias būdas esą vis tik yra pirkti norimus daiktus iš originalių, sertifikuotų mados namų parduotuvių.
