Karolina Jancevičiūtė pasakoja, kad laidojimo paslaugų srityje dirba ne vienerius metus, o ir pati čia atsidūrė sąmoningai, vedama didelio noro rasti bei realizuoti šviesesnio ir profesionalesnio atsisveikinimo su velioniais viziją.
„Su tokią pačią viziją turinčia komanda galvojame apie kiekvieną atsisveikinimo namų detalę, ieškome sprendimų kaip atsisveikinimą su velioniu padaryti lengvesnį ir šviesesnį. Šiuo metu „Rekviem“ atsisveikinimo namuose esu atsakinga už atsisveikinimo ceremonijų planavimą bei administracijos darbo organizavimą.
Pagrindinis mano tikslas yra padaryti taip, kad klientai – velionių artimieji, apsilankę pas mus, liktų maksimaliai patenkinti mūsų paslaugomis, o pati ceremonija būtų sklandi ir apgalvota iki smulkmenų“, – pasakoja moteris.
Pasiteiravus, kokie dažniausi klientų prašymai, Karolina teigia, jog kiekvienos laidotuvės būna skirtingos, todėl dažnai skiriasi ir pageidavimai, tačiau moteris, visgi, išskiria vieną aspektą, kuris artimiesiems, atsisveikinant su velioniu yra vienas svarbiausių:
„Galima išskirti tai, kad artimiesiems ypatingai svarbi pagarba velioniui, todėl dažniausiai prašoma aprengti bei paruošti velionį šarvojimui arba kremavimui su dideliu atidumu ir rūpesčiu, net ir tada, jei su velioniu nebus atsisveikinama prie atviro karsto prieš kremavimą.“
Atsisveikinimo ceremonijų planuotoja tikina, kad pagarba yra viena pagrindinių komandos vertybių, todėl ji yra akcentuojama kiekviena žingsnyje ir be papildomo artimųjų prašymo. Taip pat, pasak moters, neretai klientai patiki visą atsisveikinimą planuoti iki smulkmenų, be savo įsikišimo.
„Taip pat vienas iš dažniausių prašymų yra pasirūpinti viskuo nuo A iki Z, kad šeimos nariams liktų kuo daugiau laiko buvimui kartu, vienas kito palaikymui bei poilsiui, kuris įvykus netekčiai artimoje aplinkoje yra labai svarbus“, – teigia K. Jancevičiūtė.
Laisvesnis požiūris į tradicijas
„Rekviem“ laidojimo paslaugas teikiančioje įmonėje dirbanti Karolina sako, kad šiuo metu dažniausiai atsisveikinimo ceremonijos trunka nuo keturių valandų iki pusantros paros.
„Jei artimieji renkasi kremavimą, atsisveikinimas su velioniu prieš jį paprastai būna trumpas nuo 15 min iki kelių valandų. Į jį susirenka artimiausi šeimos nariai. Dauguma ceremonijų vyksta su religinėmis apeigomis ir iškilmingu palydėjimu į kapines, tačiau pasitaiko ir atvejų, kuomet artimieji patys veža urną į kapines. Viso atsisveikinimo organizavimo procese po truputį atsisakoma tokių sąvokų kaip „reikia“ ir laisviau žiūrima į dekoravimą, eigos planavimą ir kitas detales“, – pasakoja Karolina.
Moteris teigia, kad kaip ir visas kitų veiklų sritis, taip ir į laidojimo paslaugas pandemija atnešė šiek tiek pokyčių, o ypatingai – vos tik jai prasidėjus:
„Labiausiai artimuosius skaudino tai, kad nebūdavo galimybės pamatyti velionio jei jam buvo nustatytas Covid-19 susirgimas. Tai toks pokytis, kuris ne tik keldavo netektį išgyvenusiems artimiesiems nepasitenkinimą, bet ir stipriai komplikuojantis gedėjimo procesą. Palaidojus savo artimą žmogų be galimybės bent trumpam jį pamatyti, pasąmonėje gali nusėsti nežinomybė ir abejonės.“
Taip pat, pasak K. Jancevičiūtės, artimiesiems dėl to yra sunkiau susitaikyti su netektimi, mat žmogaus smegenys neužfiksuoja mirties fakto, viskas atrodo tarsi sapnas, o ne realybė.
„Dėl šios priežasties gali užsitęsti pirmasis gedėjimo etapas – neigimas, todėl daug sunkiau pasiekti paskutinį etapą – priėmimą. Tačiau svarbu suprasti, kad tai galioja tik patiems artimiausiems velionio žmonėms. Šiuo metu visus velionius galima laidoti tradiciniu būdais: į žemę, kremuoti ir prieš tai šarvoti atvirame karste, tačiau reikia išlikti sąmoningiems ir įvertinti galimas rizikas.
Siekiant apsaugoti visus susirinkusius į atsisveikinimo ceremoniją, nerekomenduojame atsisveikinti prie atviro karsto jei velioniui nustatytas Covid-19 susirgimas. Išimtį darome tik patiems artimiausiems šeimos nariams, dėl prieš tai įvardintų priežasčių. Taip pat ribojame atsisveikinimo prie atviro karsto trukmę“, – pasakoja apie pandemijos sukeltus laidojimo pasikeitimus moteris.
Spalvos, muzika, vokeliai
Laidojimo paslaugų organizatorė teigia pastebinti, kad bent jau „Rekviem“ laidojimo namuose vykstančių atsisveikinimų formatai lengvėja, laisvėja. Pasak Karolinos, artimieji vis dažniau renkasi šviesias arba spalvotas gėlių kompozicijas, kurios neprimena įprastų laidotuvių gėlių, kurias yra įprasta matyti.
„Taip pat vis dažniau velionio artimieji prašo, kad susirinkusieji į atsisveikinimą atneštų vieną ar du gėlių žiedus. Toks sprendimas ne tik palengvina ceremonijos eigą, kadangi didelis gėlių bei vainikų kiekis apsunkina išlydėjimą ir kapo tvarkymą, bet ir pasitarnauja gamtai. Tačiau tai dar tikrai nėra įprasta. Daug žmonių vis dar renkasi didelius vainikus siekdami taip išreikšti pagarbą velioniui, tačiau mano manymu, šių dalykų nereikėtų tapatinti, geriau konstruktyviai pagalvoti apie velionio artimuosius ir kas jiems iš tiesų svarbu sunkią akimirką“, – sako K. Jancevičiūtė.
Paprastėja ir melodijų pasirinkimas atsisveikinimo ceremonijos metu. Karolina pasakoja, kad vis dažniau žmonės taip pat renkasi instrumentinę muziką, atsisako religinių giesmių:
„Taip pat atsiranda vis daugiau suasmenintų atsisveikinimų, kuomet dekorui naudojami asmeniniai velionio daiktai, leidžiama mėgta muzika, artimieji labiau linkę garsiai su visais susirinkusiais pasidalinti atsiminimais ir pasakyti kalbą, padeklamuoti eiles. Demonstruojamos nuotraukos iš velionio gyvenimo, dalinamasi pasiekimais.
Susirinkusieji į atsisveikinimą laisviau bendrauja tarpusavyje ir tai atsisveikinimams prideda jaukumo, nuoširdumo. Vis dažniau vyraujanti atmosfera liudija tai, kad atsisveikinti su velioniu galima ne tik tyloje ir perdėtoje rimtyje, tačiau sukuriant pagarbų velionio gyvenimo paminėjimą.“
Be to, pasak laidojimo paslaugų srityje dirbančios moters, vis dažniau į atsisveikinimą susirinkusieji atneša artimiesiems vokelį, taip išreikšdami paramą sunkiu metu.
„Manau, kad tai – visiškai priimtina ir iš tiesų gali pasitarnauti bei palengvinti naštą, kurią patiria velionio šeima bei artimieji“, – dalinasi įžvalga „Rekviem“ atsisveikinimo ceremonijų planuotoja Karolina.
K. Jancevičiūtė pastebi, jog vis rečiau statomos aukų dėžutės, nes parama artimiesiems įteikiama asmeniškai. Ar reikia tokio atributo, ar ne, dažniausiai sprendžia patys artimieji, apgalvoję, kiek patiems tai yra priimtina:
„Susiduriama su abejonėmis dėl to ar etiška salėje statyti aukų dėžutę, nes tai lyg ir išreiškia netiesioginį artimųjų prašymą paaukoti, tačiau kitu atveju, ne visada gali būti „patogu“ įteikti arba priimti vokelį asmeniškai. Šį sprendimą paliekame artimiesiems, tačiau bet kuriuo atveju rekomenduočiau nevengti tokio pagarbos ir užuojautos išraiškos būdo.“
Pasiteiravus, kokias sumas dažniausiai velionio artimiesiems vokeliu įteikia susirinkusieji, Karolina tiksliai atsakyti negali, nes to niekada nėra tekę klausti ar matyti.
„Manau, kad bet kokia parama yra naudinga. Kadangi netektys paprastai įvyksta netikėtai, niekas iš anksto neplanuoja ir nesitiki, kad gali tekti vykti į laidotuves, todėl aukos dydis priklauso nuo galimybių“, – sako moteris.
