Kaip ir dera holivudine prabangos skraiste apgaubtam vertybinių popierių pasauliui, norint susitikti su „NASDAQ OMX Vilnius“ prezidente bei „NASDAQ OMX grupės Baltijos rinkų padalinio vadove Arminta Saldžiene, tenka atsidurti dviženkliu skaičiumi pažymėtame stiklinio pastato aukšte.
Vos įžengus į Vilniaus akcijų biržos patalpas, pasitinka akcijų indeksus rodantys monitoriai. Pro langą atsiverianti Vilniaus senamiesčio panorama leidžia pasijusti šiek tiek arčiau Niujorko dangoraižiuose sėdinčių finansų specialistų, tačiau tvyranti atmosfera kur kas šiltesnė, aplink nematyti popieriais mosuojančių ir streso grimasomis nutapytų maklerių veidų. Jų čia nėra.
Įgūdžius formuoja iššūkiai
Kaip ir daugelis vadovų, A. Saladžienė nuo vaikystės nekūrė planų eiti aukštas pareigas – turint omenyje Lietuvos istoriją, visai nesunku suprasti kodėl. „Nepriklausomybės pradžioje buvo sunku suprasti, koks turi būti tikras vadovas, todėl sąmoningai atrasti polėkį vadovauti daug kam nebuvo lengva“, – karjeros priešistorę prisimena vertybinių popierių biržas ir centrinius depozitoriumus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje valdančios NASDAQ OMX grupės Baltijos padalinio vadovė.
Postūmį daryti karjerą akcijų biržoje A. Saladžienei suteikė prieš du dešimtmečius ne itin dažnai pasitaikęs anglų kalbos išmanymas. Vis dėlto pašnekovė prisimena supratusi, kad vertėjauti – ne jai. „Vertėjas privalo itin tiksliai perteikti mintį, o man visad norėdavosi ką nors pridėti nuo savęs, tad nusprendžiau rinktis kitą kelią“, – sako už Baltijos šalių ir Armėnijos biržų veiklą atsakinga vadovė.
A. Saladžienė daug dėmesio skyrė ekonomikos studijoms, o užsidegimas ir jau sukaupta patirtis buvo įvertinta – Lietuvos vertybinių popierių biržai tapus Skandinavijos biržų grupės OMX dalimi, jauną specialistę pastebėjo tuomet regionui vadovavę švedai.
„Nauji projektai buvo kupini iššūkių, tačiau tai suformavo įgūdžius, kurių reikia vadovui, – entuziastingai pasakoja pašnekovė. – Įgijau komunikacinių gebėjimų, išmokau atpažinti talentus, suburti komandą ir galiausiai supratau, kad vadovauti – man.“
Paklausta, kokių savybių reikia tikram vadovui, A. Saladžienė tvirtai atsako, kad tai – vertybiniai dalykai. „Verslas yra ilgalaikės vertės kūrimas, todėl nenorint, kad krizės metu viskas subyrėtų it kortų namelis, privalu išlaikyti padorumą, sąžiningumą ir pagarbą“, – tvirtina pašnekovė.
Darbuotojams reikia atvirumo
Pasakodama apie vadovaujamas pareigas einančio asmens darbo specifiką, A. Saladžienė ypač pabrėžia komunikacijos svarbą. Anot vadovės, visi darbuotojai turi žinoti įmonės tikslus.
„Visi turi būti pasiruošę iššūkiams, todėl esu tikra, kad reguliarus apsikeitimas informacija padeda būti pasiruošus, kai ateina sunkių sprendimų metas – komanda nespėlioja, kas laukia už artimiausio kampo“, – patirtimi dalijasi valstybės pažangos tarybos „Lietuva 2030“ narė. Nors, pasak A. Saladžienės, vadovui tenka didesnis informacijos bagažas nei visai komandai, kiekvienas sakomas žodis turi būti tiesa. „Pasitikėjimas yra brangiausia, ką turime, o prarasti jį labai lengva“, – teigia pašnekovė.
Pasakodama apie darbuotojus NASDAQ OMX Baltijos padalinio vadovė akcentuoja, kad specialistų vertybinių popierių biržai rasti nėra lengva, tačiau, pasak jos, svarbiausia išlaikyti komandos jausmą ir dvasią. „Pasitaiko atvejų, kai itin aukšta kvalifikacija nesuteikia klijų, reikalingų sklandžiam komandos darbui ir, deja, tenka priimti sunkius sprendimus“, – aiškina A. Saladžienė.
Puoselėja verslo aplinką
Vilniaus akcijų birža tik pernai atšventė 20-ąjį savo veiklos gimtadienį, todėl nevertėtų stebėtis, kad ir pati investavimo kultūra Lietuvoje nėra iki galo išplėtota. „Mūsų veiklai labai svarbi makroekonominė situacija, finansinis piliečių raštingumas, investavimo įgūdžiai bei verslo noras veikti skaidriai ir atvirai“, – aiškina „NASDAQ OMX Vilnius“ prezidentė.
Iš pažiūros pašalinių veiksnių svarbą paaiškinti nesunku – norint tapti biržos dalyviu, privalu pateikti finansines ataskaitas, kuriose pastebėti neskaidrumo požymius nebūtų sunku. Kuo skaidresnis verslas, tuo mažesnis skepticizmas akcijų rinkų atžvilgiu.
„Verslo finansavimas tiek Lietuvoje, tiek Europoje labai priklauso nuo paskolų, o kas būna naudojantis vienu pajamų šaltiniu, visi jau galėjome pasimokyti“, – finansų krizę primena Lietuvos finansų instituto valdybos narė ir priduria, kad bankų paskolos visuomet išliks svarbiausias verslo finansavimo šaltinis, tačiau, atsakingai planuojant finansus, privalu įvertinti verslo stadiją ir turėti sveiką plėtrai skiriamų lėšų mišinį.
Vis dėlto A. Saladžienei netrūksta optimizmo – vadovės teigimu, rengiant mokymus finansinio švietimo tematika, susidomėjusio jaunimo netrūksta. „Skandinavijos šalyse toks švietimas vyksta kone šimtmetį, tačiau progresas jaučiamas ir pas mus“, – sako pašnekovė.
Mažesnė kontrolė – į naudą
Pasukus kalbą apie Lietuvos verslo aplinką, Vilniaus akcijų biržos prezidentė išlieka optimistiška. „Labai smagu matyti, kad atsiranda verslo angelų ir rizikos kapitalo fondų, kurie padeda pradedančiam ir perspektyviam verslui – atsiranda kapitalo pasiūla, tad gimsta konkurencingų idėjų, susijusių su jo pritraukimu“, – įžvalgomis dalijasi vadovė.
A. Saladžienė taip pat atkreipia dėmesį, kad akcijų rinkos pamažu atsigauna, o tai, pasak jos, galima laikyti stabilumo požymiu. „Augant akcijų rinkoms drąsiau galvojama apie investicijas, todėl galima pastebėti makroekonominį pabudimą, – teigia pašnekovė, tačiau užsimena, kad stabilumą drumsčia viešojo sektoriaus atstovai, o tai kelia nerimą. – Mokesčių pertvarkos trukdo verslui planuoti veiklą – reikia stabilumo ir aiškiai nurodytos krypties.“
Vadovė taip pat pastebi, kad viešasis sektorius dar neišnaudojo savo potencialo akcijų rinkose. Jos manymu, įtraukiant į biržos prekybos sąrašą stambias valstybines įmones, būtų galima pritraukti investuotojų, ieškančių vietos dešimtims milijonų eurų.
„Įmonės atėjimą į biržą galima sieti su skaidrumo didinimu, nes reikalaujama viešų ataskaitų, o sėkmingas Skandinavijos viešojo valdymo pavyzdys rodo, kad svarbiausia yra skaidrumas“, – sako A. Saladžienė ir priduria, kad valstybinės įmonės dažnai turi strateginių tikslų, kurie privalo būti įgyvendinti, tačiau vadinamojo centrinės valdžios valdymo telefonu reikėtų vengti.
Efektyvumas suburia
Pokalbiui artėjant į pabaigą kalba pasisuka apie krizės metu išmoktas pamokas. Ne paslaptis, kad pasaulinė finansų krizė ir euro zonos sunkumai įbaugino investuotojus, kurie ir yra pagrindiniai akcijų biržos klientai.
„Pastebėjau, kad krizės metu buvo iš naujo pažiūrėta į efektyvumą – net prasidėjus augimui vengiama greitos plėtros, mat skausmingo susitraukimo pamokos jau yra žinomos“, – pasakoja A. Saladžienė. Pasak jos, atsigaunant ekonomikai, auga ir darbo krūvis, tačiau resursai – ne. Todėl kiekvienas darbuotojas tampa ypač brangus, o tai skatina komandoje susitelkti ir dar labiau gerbti kolegas.
„Iš esmės viskas susideda į rizikos valdymą. Aišku, kad negalima nei maksimaliai rizikuoti, nei maksimaliai taupyti, – vadovo darbo kasdienybę atskleidžia vadovė. – Reikia nuolatos ieškoti savo pozicijos rasti optimalią tvarumo būseną.“
• 2009–2012 metais buvo „Baltic Institute of Corporate Governance“ valdybos pirmininkė
• 2007-aisiais tapo „NASDAQ OMX Vilniaus“ prezidente ir valdybos pirmininke
• Nuo 2012 metų vadovauja NASDAQ OMX grupės Baltijos rinkoms
• „Baltic Management Institute“ įgijo verslo administravimo magistro laipsnį
FAKTAI: „NASDAQ OMX Vilnius“
• Per metus paaugo 19 proc.
• Vilniaus biržos indeksas pagal šiųmetinę grąžą pasaulyje yra 25-as
• Prekyba vertybiniais popieriais Lietuvoje pradėta 1993 metais
• 96 proc. Vilniaus akcijų biržos priklauso didžiausiai biržų operatorei pasaulyje „NASDAQ
