vertybiniai

Vilnius – ne Niujorkas, o Konstitucijos prospektas – ne Volstritas. Mažesnė rinka siūlo kuklesnį kapitalą, tačiau vos du dešimtmečius skaičiuojanti Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių investavimo kultūra – gerose rankose.

Karolis Birgilas Interviu su „VP grupė“ nariu vyko lapkričio 27 dieną, likus dviems dienoms iki prekybos centro „Maxima“ griūties Rygoje. Lietuvos laukinio kapitalizmo laikais kelių studentų įkurta alkoholinių gėrimų krautuvėlė Savanorių prospekte išsivystė į didžiausią Baltijos šalyse mažmeninės prekybos tinklą. Buvęs „VP Maket“ vadovas Ignas Staškevičius nesutinka, kad tai buvo pavyzdiniai jo karjeros metai.

Yra toks fantastinis pasaulis, kuriame įmonė, patyrusi 200 mln. litų nuostolių, per naktį padidina akcijų vertę iki 79 mlrd. litų. Ši finansinė Narnija dar vadinama akcijų rinka. Mėnesio pradžioje populiarus socialinis tinklas „Twitter“ Niujorko akcijų biržoje (NYSE) pradėjo prekiauti savo vertybiniais popieriais. Buvo tikimasi, kad kompanijos akcija pirkėjų kišenes paplonins maždaug 25 JAV doleriais (63 litais), tačiau didelė paklausa kainą pakėlė net 73 proc.

Lietuvos bankas pradeda skelbti naują – litais denominuotų Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) indeksą, kuris parodys Lietuvos skolinimosi kainos ir rizikos vertinimų pokyčius vidaus rinkoje. VVP indekso skelbimas tampa aktualus valstybei ėmus vis didesnę dalį savo poreikių finansuoti skolinantis būtent vidaus rinkoje. Vien per 2012 m. Vyriausybės skolinimosi apimtis vidaus rinkoje išaugo pusantro karto.

Finansų ministerija (FM) informavo, kad 2011 m. lapkričio 28 dieną turėjęs įvykti eurais denominuotų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcionas neįvyko. Nevalingai susirūpinti priverčia faktas, kad VVP, kurių vienas iš privalumų yra saugumas (juk VVP yra garantuojami valstybės turtu), praranda paklausą.