Lietuva pareiškė esanti susirūpinusi Prancūzijos pareiškimu, kad Europos Sąjungos ir Rusijos derybos dėl partnerystės sutarties gali būti atnaujintos lapkričio viduryje bei užsimena, kad toliau gali blokuoti derybų pradžią.
Tai naujienų agentūrai AFP sakė neįvardintas Lietuvos pareigūnas, komentuodamas Prancūzijos užsienio reikalų ministro Bernardo Kouchnero (Bernaro Kušnero) pareiškimą, kad derybos gali būti atnaujintos.
„Esame priblokšti šios idėjos. Iš esmės ministras siūlo pažeisti sutartį, kurią jo šalies (Prancūzijos -BNS) prezidentas sudarė su Rusija“, - teigė Lietuvos atstovas.
Jis pridūrė, kad „pragmatiški interesai neturi įgyti viršenybės. Kol Rusija nepasitrauks, o stebėtojai nebus įleisti į separatistinius regionus, negali būti nė kalbos apie Rusijos ir ES derybų atnaujinimą“.
Šį pusmetį ES pirmininkaujančios Prancūzijos UR ministras antradienį Sankt Peterburge vykusiame susitikime su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu neatmetė galimybės, kad Rusijos ir ES derybos gali būti atnaujintos per viršūnių susitikimą lapkričio 14 dieną Nicoje.
„Manau, galiu jums pasakyti, jog derybos dėl naujosios partnerystės sutarties galės vykti toliau“, - susitikime su S.Lavrovu sakė B.Kouchneras. Jis pridūrė, kad „jeigu iki lapkričio 13-osios neįvyks jokių netikėtumų, manau, galėsim sudaryti naują tvarkaraštį“.
Lietuva ne kartą yra užsiminusi, kad nepritars ES ir Rusijos derybų atnaujinimui, jei Rusija neišves separatistinėse Pietų Osetijoje ir Abchazijoje dislokuotų papildomų karių.
Birželio pabaigoje prasidėjusios ES ir Rusijos strateginės partnerystės derybos buvo sustabdytos po rugsėjo 1 dieną įvykusios Europos Vadovų Tarybos. Priimtoje deklaracijoje teigiama, jog derybos bus sustabdytos, kol bus įvykdytas reikalavimas, kad Gruzijoje teritorijoje esančios Rusijos karinės pajėgos grįžtų ten, kur buvo iki prasidedant Rusijos ir Gruzijos karui.
Iki rugpjūčio 8 dieną prasidėjusio Gruzijos ir Rusijos karinio konflikto pagal galiojusius susitarimus Rusija turėjo teisę dislokuoti Pietų Osetijoje apie 500 taikdarių, o Abchazijoje - iki 3000. Šiuo metu Pietų Osetijoje ir Abchazijoje gali būti keli tūkstančiai Rusijos karių, nors pagal susitarimus minėtuose reginiuose gali būti dislokuoti tik taikdariai, o ne kariai.
„Pagal mūsų turimą informaciją, Rusijos karių skaičius išaugo. Taigi šiame regione nekontroliuojamai didinamos karinės pajėgos. Tačiau mums siūloma sutikti su nepriklausomos šalies okupacija“, - sakė Lietuvos pareigūnas, pridūręs, kad „mes ketiname kovoti (su tokiu požiūriu-BNS) iki galo“.
Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorė Violeta Gaižauskaitė, paprašyta pakomentuoti pasirodžiusius pranešimus, BNS sakė, kad Lietuvos pozicija remiasi ES vadovų tarybos priimtais sprendimais.
„Norėčiau priminti, kad Rusija iki šiol nėra įvykdžiusi savo įsipareigojimų, o Europos Sąjungos vadovų tarybos sprendimų dėl derybų su Rusija pradžios iki šiol niekas nėra atšaukęs, jie galioja“, - BNS trečiadienį sakė V.Gaižauskaitė.
Derybų su Rusija klausimą lapkričio 9 dieną nagrinės ES užsienio reikalų ministrai.
Gruzija ir Rusija jau daugiau nei dešimtmetį nesutaria dėl Gruzijai priklausančių separatistinių teritorijų - Pietų Osetijos ir Abchazijos - kontrolės. Rusija taip pat priešinasi Gruzijos siekiui tapti NATO nare. Šis konfliktas kulminaciją pasiekė rugpjūčio pradžioje, kai Pietų Osetijoje prasidėjo kariniai veiksmai, kurie netrukus apėmė ir kitus Gruzijos regionus. Pietų Osetija ir Abchazija pasiskelbė nepriklausomomis, tačiau jų nepriklausomybę pripažino tik Rusija ir Nikaragva.
Lietuva remia demokratinius pokyčius Gruzijoje ir jos euroatlantinę integraciją bei teritorinį vientisumą.
