Sprendimą nesinaudoti Baltarusijos oro erdve aviakompanijos priėmė po to, kai Baltarusija savo teritorijoje privertė nusileisti į Vilnių iš Atėnų skridusį keleivinį lėktuvą.
Koreguos tik kelis maršrutus
Lietuvos avialinijų „GetJet“ direktorius Darius Viltrakis skaičiuoja, kad Baltarusijos oro erdvės vengimas iš viso paveiks 6 avialinijų skrydžių kryptis. Visos jos – į Viduržemio jūros rytus, turistų pamėgtomis atostogų kryptimis į Graikiją, Egiptą, Turkiją, sako D. Viltrakis.
„Baltarusijos oro erdvės aplenkimas reiškia patiriamas didesnes sąnaudas skrydžiams, daugiausia – kurui. Oro linijos planuoja padengti nežymiai išaugusius kaštus dėl rinkoje vyraujančios didelės konkurencijos, tad keleiviams skrydžio bilietų kainos neturėtų keistis“, – prideda avialinijų vadovas.
Jo teigimu, skrydis, aplenkiant Baltarusijos oro erdvę, truks vidutiniškai 10–15 minučių ilgiau, žinoma, priklausomai nuo suplanuoto maršruto.
Suomijos avialinijų „Finnair“ komunikacijos vadovės Mari Kanerva teigimu, Baltarusijos oro erdvės vengimas labiausiai paveiks kompanijos vykdomus skrydžius į Graikiją ir Turkiją, tačiau šiomis kryptimis artimiausiu metu skrydžių nėra daug.
Anot atstovės, kita, taip pat paveikta kelionių kryptis yra Gazipasa (Turkijos miestas – aut. past.). Pastarasis avialinijų skrydis ten vyko šios savaitės viduryje.
„Baltarusijos erdvės vengimas kelionėse į Graikiją ir Turkiją užtruks šiek tiek ilgiau – 5–30 minučių“, – sako M. Kanerva.
Atstovė prideda, kad kompanija Baltarusijos oro erdve nesinaudos tol, kol Suomijos susisiekimo ir komunikacijos agentūra „Traficom“ nenurodys kitaip.
Stebės situaciją
Vokietijos avialinijų „Lufthansa Group“ atstovas žiniasklaidai Borisas Ogurskis sako, kad sprendimas nesinaudoti Baltarusijos oro erdve labiausiai paveiks skrydžius į Rusiją bei tolimuosius rytus – Japoniją, Korėją, Kiniją, tačiau šios kelionės prailgs tik keliomis minutėmis.
„Sunku pasakyti kiek tiksliai, nes kiekvienas maršrutas yra planuojamas individualiai“, – sako B. Ogurskis. Ar maršrutų pokyčiai turės įtakos skrydžių kainoms, atstovas neatsako.
Jis prideda, kad „Lufthansa Group“ aviakompanijos virš Baltarusijos neskraidys iki birželio 3 dienos.
„Po to mes vertinsime situaciją iš naujo ir spręsime dėl Baltarusijos darkart jau po birželio 3 dienos“, – praneša B. Ogurskis.
Tuo metu švedų avialinijų „SAS“ teigimu, Baltarusijoje kompanija daug skrydžių nevykdo, todėl tai neturės įtakos įmonės vykdomų skrydžių sąlygoms.
Ukrainos avialinijos „Ukrainian International Airlines“ (UIA) į naujienų portalo tv3.lt užduotus klausimus elektroniniu paštu neatsakė, nors jau dabar skrydžių maršrutai iš Vilniaus į didžiuosius Ukrainos miestus, prieš tai vykę per Baltarusiją, vyksta per Lenkiją.
„Peržiūrime skrydžius į Vilnių, taip pat Helsinkį, Vasa miestą Suomijoje. Šiuose maršrutuose Baltarusijos erdvės vengimas pridės vidutiniškai 40 minučių skrydžio laiko bei pareikalaus papildomų kompanijos išlaidų“, – rašoma UIA internetinėje svetainėje.
Paveiks ir Baltarusiją
Naujienų portalas primena, kad naujausias Lietuvos draudimas nuo ketvirtadienio į šalies oro erdvę įskristi Baltarusijos oro vežėjams paveiks ir dvi Baltarusijos aviakompanijas – valstybinę oro bendrovę „Belavia“ ir šalies krovinių vežėją „Rubystar Airways“, pranešė skrydžių valdymo bendrovė „Oro navigacija“.
Be to, į Baltarusiją ir iš jos nuo antradienio nebegali skraidyti Kauno bendrovė „Transaviabaltika“.
Pasak „Oro navigacijos“ komunikacijos vadovės Linos Nuobarienės, praėjusią savaitę „Belavia“ ir „Rubystar Airways“ Lietuvos oro erdve pasinaudojo nedaug – 21 kartą.
„Tai nėra daug, jie net neįeina į TOP 25-tuką. Tai nėra dideli tranzito skaičiai. Mes tranzitinių skrydžių turėjome praėjusį mėnesį 7,5 tūkstančio“, – BNS sakė L. Nuobarienė.
„Oro navigacijos“ duomenimis, tiek „Transaviabaltika“, tiek „Belavia“ iki šiol iš Minsko į Vilnių ir atgal skraidė keturis-šešis kartus per parą.
„Neskaičiuojant neplaninių privačių skrydžių, kurie kartas nuo karto iš Minsko ar į jį taip pat pasitaikydavo“, – sakė L. Nuobarienė.
Draudimas neskristi virš Baltarusijos Lietuvoje paveikė iki 26 reisų per dieną – dauguma orlaivių aplenkia Baltarusiją ir į Lietuvos erdvę patenka per Latviją ar Lenkiją.
„Tas skaičius 26 nėra orlaiviai, kurių netenkame, skaičius. Tas skaičius reiškia, kiek orlaivių yra paveikti draudimo skristi per Baltarusijos oro erdvę – jie gali būti arba atšaukti, arba gali pakeisti maršrutą. Dauguma orlaivių iš tų 26 renkasi būtent apskristi, todėl mes juos bet kokiu atveju turime, tik nepilna apimtini“, – teigė „Oro navigacijos“ atstovė.
Lietuvos oro uostai: draudimai gali kainuoti 0,7 mln. eurų
Lietuvos oro uostai teigia, jog didelės įtakos jiems pastarieji draudimai neturės, nes oro bendrovės tiesiog pakoregavo savo skrydžių maršrutus, trajektorijas, atnaujino tvarkaraščius, jei to reikėjo pagal konkrečią situaciją ir kryptį, ir operacijos vyksta sėkmingai toliau.
„Apie krypčių atšaukimus būtent dėl draudimo skristi per Baltarusijos oro erdvę jokių pranešimų neturime. Rinka greitai prisitaikė ir toliau ruošiasi aktyviam vasaros skrydžių sezonui birželio mėnesį“, – BNS sakė oro uostų atstovas spaudai Tadas Vasiliauskas.
Pasak jo, vienintelė tiesioginė įtaka – tai, jog „Belavia” nebeskraido į ir iš Vilniaus oro uosto. Per savaitę „Belavia“ atlikdavo po 12 keleivinių skrydžių iš ir į Vilniaus oro uostą, tačiau tai, anot T. Vasiliausko, bendrame skrydžių srauto kontekste nėra dideli skaičiai.
Jo teigimu, dėl draudimų Lietuvos oro uostai gali netekti maždaug 700 tūkst. eurų mokesčių per metus, kuriuos būtų sumokėjusi „Belavia“ oro uostams.
Vyriausybė trečiadienį uždraudė į Lietuvos oro erdvę įskristi Baltarusijos oro vežėjams. Draudimas įsigaliojo nuo gegužės 27 dienos 3 val. nakties.
