Balandžio–birželio mėnesiais centriniam bankui pranešta apie 10 didelių IRT incidentų, bet nė vienas jų nebuvo susijęs su kibernetiniais nusikaltimais.
„Pagrindinės incidentus sukėlusios priežastys buvo sistemų klaidos ar gedimai, procesų klaidos ir išorės įvykiai. Tokių incidentų atvejais paprastai sutrinka prieiga prie dalies bankinių paslaugų, tačiau informacijos konfidencialumas nebūna pažeistas“, – Eltai teigė LB Komunikacijos departamento vyriausiasis specialistas Giedrius Šniukas.
Pasak jo, atskirų incidentų mastas skyrėsi.
„Incidentų trukmė skyrėsi nuo kelių valandų iki beveik paros, o paveiktų klientų skaičius – nuo kelių šimtų iki beveik 100 tūkst.“ – aiškino G. Šniukas.
LBA individualių savo narių incidentų nekomentuoja
LB neatskleidžia, kuriuose konkrečiai Lietuvoje veikiančiuose bankuose ar užsienio bankų filialuose šie incidentai buvo užfiksuoti.
Pasak centrinio banko atstovo, to neleidžia priežiūrinės informacijos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai.
Lietuvos bankų asociacija (LBA) teigė, kad antrąjį 2026 metų ketvirtį fiksuoti incidentai daugiausia buvo susiję su daliniais mokėjimų veikimo sutrikimais.
„2026 m. antrąjį ketvirtį finansų sektoriuje fiksuoti incidentai buvo tipiniai, laikotarpis šiuo atžvilgiu neišsiskyrė kasdienės veiklos kontekste. Dažniausiai incidentai buvo susiję su daliniais mokėjimų veikimo sutrikimais, o rinkos dalyviai ėmėsi veiksmų paslaugoms atkurti kaip įmanoma greičiau“, – Eltai komentavo LBA komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė.
LBA taip pat nurodė, kad sutrikimai grėsmės klientų duomenų konfidencialumui nekėlė.
Asociacijos teigimu, finansų ir kredito įstaigose veikia veiklos tęstinumo, incidentų valdymo ir reagavimo procesai, o įstaigos investuoja į IRT infrastruktūros atsparumą ir patikimumą.
Centrinio banko teigimu, informacija apie tokius incidentus įtraukiama į reguliarų priežiūros procesą.
„Incidentų informacija patenka į reguliarų priežiūros procesą, kurio metu vertinamas bankų ir kitų finansų įstaigų pasirengimas valdyti su informacinėmis ir ryšių technologijomis susijusias rizikas“, – sakė G. Šniukas.
LBA individualių savo narių incidentų nekomentuoja – asociacijos teigimu, kai sutrikimai paveikia klientus, finansų įstaigos juos informuoja savo įprastais komunikacijos kanalais ir imasi veiksmų paslaugoms atkurti.
Eltai didieji Lietuvoje veikiantys bankai teigė nekomentuojantys konkrečios informacijos apie jų sistemose fiksuotus didelius IRT incidentus.
