REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ekonomistai teigia, kad trumpuoju laikotarpiu laukia nemenkas kainų šuolis, o brangti gali įvairios prekės ir paslaugos. Ekspertų nuomone, Lietuva turėtų nevėluoti su karantino atlaisvinimais ir sekti didžiųjų Europos valstybių pavyzdžiu. To nepadarius, rekordinės bedarbių gretos gali susikrauti lagaminus ir išvykti iš Lietuvos.

Ekonomistai teigia, kad trumpuoju laikotarpiu laukia nemenkas kainų šuolis, o brangti gali įvairios prekės ir paslaugos. Ekspertų nuomone, Lietuva turėtų nevėluoti su karantino atlaisvinimais ir sekti didžiųjų Europos valstybių pavyzdžiu. To nepadarius, rekordinės bedarbių gretos gali susikrauti lagaminus ir išvykti iš Lietuvos.

REKLAMA

Naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ svečiavosi „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas ir „SME Finance“ vyriausiasis ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Laukia kainų šuolis

Ž. Mauricas pripažįsta, kad trumpuoju laikotarpiu kainų šuolis gali būti pakankamai nemenkas.

„Manyčiau, kad tas trumpalaikis šuolis gali būti ir ypatingai jis gali būti Lietuvoje. Nes sumažėjus konkurencijai ir siekiant atsigriebti už prarastus metus, gali dar labiau kilti paslaugų kainos“, – teigė ekonomistas.

A. Izgorodinas sutinka, kad artimiausiu metu įmanomas kainų šuolis.

„Tas yra įmanoma, nes jei mes pažiūrėsime į situaciją finansų rinkose, tai naftos kainos šiuo metu labai auga, nes JAV ir Kinija panašu, kad išeina iš kovido krizės, tai kelia rinkų lūkesčius ir nuotaikas, kad gali didėti naftos paklausa.

REKLAMA
REKLAMA

Atitinkamai labai analogišką tendenciją mes tikėtina pamatysime artimiausiu metu ir metalo rinkose. Šiuo metu visame pasaulyje pramonė šuoliuoja į viršų ir pakankamai sparčiai atsigauna. Labai tikėtina, kad trumpuoju laikotarpiu gali kilti tas kainų lygis“, – kalbėjo A. Izgorodinas.

REKLAMA

Ekonomistas paaiškino, kad kalbame apie ne vieną ekonomikos segmentą, kurį gali paliesti kainų augimas.

„Naftos brangimas gali paveikti daugelio prekių kainas. Jeigu šiuo metu rinkose pamatysime kažkokį maisto produktų kainų šuolį, tai paveiks maisto produktus.

Sakyčiau, kad šiuo metu reikėtų finansų rinkose stebėti du rodiklius – naftos kainų dinamiką ir žaliavinio metalo kainų dinamiką. Jeigu tie aspektai brangs, yra tam tikra tikimybė, kad atitinkamai paskui tą finansų rinkų pabrangimą brangs ir realios kainos“, – sakė pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA

Visgi, anot A. Izgorodino, turint omenyje pakankamai lėtą Europos Sąjungos ekonomikos atsigavimą, koronaviruso mutacijų keliamas rizikas, infliacijos šuolis bus, bet jis bus pakankamai trumpalaikis.

„Kol kas kalbėti, kad Europoje ir Lietuvoje turėsime milžinišką infliaciją, galbūt nedrįsčiau taip teigti.

Galim pažiūrėti ir iš istorinės perspektyvos, kai Europos Centrinis Bankas labai aktyviai spausdino ir pumpavo į ekonomiką tuos pinigus, kai buvo 2012–2013 metų Graikijos skolų krizė.

Bet net ir tuo momentu, kai euro zona, techniškai žiūrint buvo recesijoje, net tada kaip ir nebuvo to spartaus kainų augimo. Tas scenarijus gali pasikartoti ir šį kartą“, – svarstė A. Izgorodinas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuva turėtų sekti didžiųjų ekonomikų pavyzdžiu

Ž. Mauricas vylėsi, kad Lietuvoje karantino atlaisvinimai ateis anksčiau nei numatyta karantino atlaisvinimo plane. Pašnekovo teigimu, Vokietija, jei viskas eis pagal planą, planuoja atidaryti dalį ekonomikos sektorių balandžio 5 d.

Ekonomistas prognozavo, kad Lietuva seks didžiųjų ekonomikų pavyzdžiu ir dar labiau švelnins karantiną vėliausiai balandžio 10–12 d. Jei taip neatsitiktų, ekonomisto nuomone, būtų labai keista.

„Lietuva yra maža atvira ekonomika, kaip mažas laivelis dideliame vandenyne <...> Būtų labai keista turėti mažą atvirą ekonomiką, sudarančią gerokai mažiau nei vieną procentą Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto, likti užsidariusiai, kai praktiškai visos didžiosios ekonomikos būtų atsivėrusios daugiau ar mažiau. <...> Manau, kad mes sektume pavyzdžiu kitų Europos valstybių, didžiųjų, ir darytume tai, ką jos daro“, – sakė Ž. Mauricas.

REKLAMA

„Luminor“ banko atstovas prognozuoja, kad Lietuva turės pakankamai gerus ekonominio augimo skaičius, kalbant apie šių metų antrąją pusę ir kitus metus, bet dar kurį laiką vis dar turėsime didelį nedarbo lygį.

„Vien dėl tų ekonomikoje jau įvykusių pokyčių, kurie yra fundamentalūs. Turėsime didelį struktūrinį nedarbą“, – teigė ekonomistas.

Pasak Ž. Maurico, panaši situacija buvo 1990 m. Suomijoje, dėl Sovietų Sąjungos subyrėjimo ir ekonomikos burbulų sprogimo nedarbo lygis pasiekė dviženklį lygį ir suomiams prireikė beveik dešimt metų, kol jie sumažino nedarbo lygį.

Jo teigimu, elektroninės prekybos, informacinių technologijų, pramonės sektoriai yra tie, kurie sparčiausiai auga ir „siurbia“ darbuotojus.

REKLAMA

„Tai yra tie sektoriai, kurie reikalauja darbo jėgos, bet jeigu mes turėsime dar tą neapibrėžtumą, lėtesnį atvėrimą ekonomikos, tai paslaugų sektorius, nemanau, kad greit sugrįš į priešpandeminį lygį kalbant apie darbuotojų skaičių“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Turime gerus šansus atsigauti, bet išlieka rizika dėl naujos emigracijos bangos

Kaip teigė A. Izgorodinas, jei Europos Sąjungos ekonomika atsidarys tinkamai ir pakankamai greitai, tai Lietuvos ekonomika tur pakankamai gerus šansus greitai atsigauti.

„Nes mūsų struktūroje dominuoja labiau pramonė, o tų sektorių, kurie yra labiausiai kovido paveikti, restoranai, viešbučiai, dalis ekonomikoje yra viena mažiausių Europoje. Iš šitos perspektyvos mes galime atsigauti pakankamai greitai, su sąlyga, kad greitai atsigaus Europos Sąjunga“, – pasakojo A. Izgorodinas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Visgi, anot ekonomisto, išlieka tam tikrų rizikų. Pasak jo, jei Lietuvoje išliks didelis nedarbas, atsiras naujų problemų su virusu, o kitos Europos šalys tokių problemų neturės arba ekonomikos atsigavimas jose bus stipresnis, tai yra tikimybė sulaukti naujos emigracijos bangos.

„Bet šimtu procentų patvirtinti, kad ta emigracija vyks, šiuo metu yra pakankamai sunku, nes siūlyčiau palaukti to laikotarpio, kai mes pamatysime pirmus Europos Sąjungos atsigavimo skaičiukus nuo kovido, dėl kurių šiuo metu, tikriausiai visi sutinkame, yra tam tikras neaiškumas ir tam tikras neapibrėžtumas“, – teigė A. Izgorodinas.  

Žmonės gali nebelaukti atvėrimo ir išvažiuoti

„Bangos neprognozuočiau, bet ta rizika su kiekviena savaite, su kiekvienu mėnesiu, be abejo, auga“, – teigė Ž. Mauricas.

REKLAMA

Pasak jo, ekonomika patekusi į „K“ raidės formos recesiją, kurioje bendras paveikslas yra geras, bet jis slepia daug nevienodumų.

„Tarkime, jaunimo nedarbas Lietuvoje yra gerokai didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, kas yra pakankamai neįprasta mums, nes ilgą laiką jis būdavo mažesnis. Jaunimas, ypatingai Lietuvoje, dirba paslaugų sektoriuose, daugiausiai restoranai, viešbučiai, kitos laisvalaikio paslaugos.

Matydami kažkokias galimybes didesnes atsiveriančias kitose šalyse, manau, tie žmonės gali labai ilgai nelaukti tų atvėrimų. Ta grėsmė yra, bet ji išsipildytų tik tuo atveju, jei mes pavėluotume arba vėliau atvertume savo ekonomiką nei tai daro didžiosios kitos šalys. <...> Ta rizika egzistuoja, jos nereikia visiškai pamiršti, nereikia labai baimintis, bet nereikia užsiliūliuoti“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

REKLAMA

Visą „Dienos pjūvį“, kuriame Ž. Mauricas ir A. Izgorodinas taip pat aptaria pernai išaugusius lietuvių atlyginimus ir ar galime tikėtis to šiemet, žiūrėkite vaizdo įraše, kurį rasite straipsnio viršuje.

Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad pernai atlyginimai Lietuvoje augo itin sparčiai – apie 10 proc. Šiemet, nepaisant vis dar besitęsiančio karantino, irgi prognozuojamas atlyginimų augimas. Tačiau, anot ekonomistų, jau gerokai lėtesnis.

Statistikos departamentas skelbia, kad pernai vidutinis atlyginimas augo visais metų ketvirčiais, vis tik labiausiai jis didėjo, beveik 5 proc., paskutinį metų ketvirtį.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pernai ketvirtąjį ketvirtį viešajame sektoriuje siekė 1 686,8 eurų, o privačiajame – 1 450,7 eurų, neatskaičius mokesčių. O vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius Lietuvoje sudarė 967,3 euro.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų