Nausėda bandė vienyti, tačiau jo žodžiai dar labiau suskaldė visuomenę

Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę stojo ginti kritikuojamo kunigo Algirdo Toliato ir tai, kas vyksta viešojoje erdvėje, pavadino inkvizicija. Ekspertai tikina, kad šalies vadovas sąmoningai vengė įsitraukti į diskusijas dėl Stambulo konvencijos, tačiau jo išsakyti žodžiai nenuramino įsiliepsnojusių aistrų, o kaip tik įskėlė dar didesnį pleištą visuomenėje.

Kunigas Algirdas Toliatas sukėlė prieštaringų vertinimų, kai socialiniuose tinkluose paragino pasirašyti peticiją prieš Stambulo konvenciją. Dvasininkas sulaukė kritikos, raginimą pasirašyti peticiją ištrynė, o dalis visuomenės stojo į jo pusę teigdami, kad taip ribojama žodžio laisvė. Į A. Toliato pusę šią savaitę stojo ir prezidentas.

„Kunigo Toliato užsipuolimas vien todėl, kad jis pareiškė oficialią Bažnyčios poziciją, jis nepateikė savo kažkokios pozicijos, ir užsipuolimas tokiais metodais ir tokia forma yra visiškai nepriimtinas ir rodo, kad kažkas mūsų viešojoje erdvėje per tuos dešimt ar penkiolika pastarųjų metų atsitiko.

O atsitiko labai paprasti dalykai. Šiandien Lietuvoje susiformavo viešoji inkvizicija, tai yra žmonės, kurie įsivaizduoja galintys maišyti su purvais kitaminčius, daryti tą kartais tiesiog šlykščia forma ir jie laiko save nebaudžiamais. Manau, kad su šituo mes neturime taikstytis.

Šiandien aš stoju į gerbiamo kunigo Toliato pusę pirmiausia todėl, kad aš stoju į jo pusę kaip žmogaus pusę. Kokią jis atstovauja poziciją yra išvestinis klausimas, dėl pozicijų galime mes diskutuoti, tačiau darykime tai pagarbiai vienas kitam ir patyčių kultūra Lietuvoje vieną kartą po truputį turi būti išnaikinta“, – pirmadienį Kaune kalbėjo G. Nausėda.

Tai buvo pirmas prezidento viešas pasisakymas dėl visuomenę skaldančių diskusijų Stambulo konvencijos tema. Visgi, nors paminėjo „viešąją inkviziciją“ prieš A. Toliatą, prezidentas neužsiminė apie kitą dažnai antraštėse ir diskusijose aptariamą figūrą – Tomą Vytautą Raskevičių. Visuomenininkai tikina surinkę virš 300 tūkst. parašų, kuriais prašoma pašalinti politiką iš Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigų, Petras Gražulis šiam klausimui parengė rezoliuciją Seime, o pats T. V. Raskevičius sulaukė ne vienos grasinančios žinutės socialiniuose tinkluose.

REKLAMA

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigė, kad prezidento išsakyti žodžiai apie puolimą prieš A. Toliatą puikiai tinka apibūdinti ir veiksmus prieš T. V. Raskevičių.

„Klausau šių žodžių ir matau tas žinutes, kurias gauna mano Seimo narys kolega Tomas Vytautas Raskevičius, atviro smurto ir grasinimų žinutes. Dalimi jų jis pasidalina socialiniuose tinkluose, kai kuriomis nesidalina. Tai jeigu kalbėti apie Tomo situaciją šiandien, pritariu, kad šiuos žodžius būtų galima pritaikyti, nors šie žodžiai, ko gero, skirti kitai situacijai“, – LRT Radijo eteryje kalbėjo A. Armonaitė.

Įskėlė dar didesnį pleištą visuomenėje

„Nova media“ vyresnysis partneris, komunikacijos specialistas Arijus Katauskas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad nors Stambulo konvencijos ir T. V. Raskevičiaus klausimai yra skirtingi, visuomenė juos tapatina.

„Pono Raskevičiaus tema kilo labai nuosekliai į patį viršų. <...> Tačiau, kai šalia šios temos atsinaujino Stambulo konvencijos klausimas, jie automatiškai susikabino tarpusavyje. Tai nėra vienas ir tas pats, bet tai yra vienas šalia kito stovintys dalykai“, – teigė pašnekovas.

Tad nors prezidentas pasisakė tik Stambulo konvencijos tema, anot A. Katausko, žmonės jo atsakymą siejo ir su diskusijomis apie T. V. Raskevičių, partnerystės įteisinimą, LGBT+ bendruomenę.

„Nesvarbu, ar jis norėjo atsakyti tik į vieną klausimą. Jis atsakė į visus visuomenę dominančius klausimus“, – tikino komunikacijos ekspertas.

Pasak A. Katausko, dalis visuomenės iš prezidento laukia nuraminančios nuomonės ar bent jau tokios, kuri rodytų, kad G. Nausėda mato skirtingas konflikto puses. Pašnekovo teigimu, pasisakymu apie A. Toliatą, G. Nausėda, gal ir nenorėdamas, iš tikro stojo į vieną iš konflikto pusių.

A. Katausko nuomone, pasisakantys prieš Stambulo konvenciją ir ginantys A. Toliatą išnaudos šį šalies vadovo pasisakymą ir tvirtins, kad už jų stovi prezidentas.

REKLAMA

„Kartu labai stipriai aktyvavosi ir ta grupė žmonių, kurie to paties kunigo Toliato žodžių pasijuto įžeisti. Jie pamatė, kad dar vienas žmogus, kuris turėtų būti balansas, valstybės vadovas, jis užėmė poziciją, kuri yra prieštaraujanti jų nuomonei. <...> Šis prezidento pasisakymas, nesvarbu, koks buvo tikslas, nesvarbu, į kokį klausimą buvo atsakoma, jis įkalė dar didesnį pleištą“, – kalbėjo A. Katauskas.

Prezidentas – atsargus arbitras, esantis virš politinių šaršalų?

Visgi Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius teigia, kad prezidentas kaip tik švelniai išsakė savo poziciją ir tai yra nebe pirmas atvejis, kai G. Nausėda vengia būti saistomas su visuomenę poliarizuojančiomis temomis.

„Šiuo požiūriu, šitas klausimas nėra išimtinis. Dabar nepasakysiu, kokia tiksliai yra buvusi diskusija, kai Dalia Grybauskaitė sakė, kad jai būtų negerai turėti poziciją tuo klausimu. Prezidentą dažnai ir įsivaizduojame kaip tokį arbitrą tarp visų politinių šurmulių, šaršalų, kuris galiausiai priima kažkokį sprendimą atsargiai. Nausėda per rinkimų kampaniją yra aiškiai sakęs, kad vertybiniais klausimais gal ir referendumus būtų protinga organizuoti. Man tas jo atsargumas visai suprantamas“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo M. Baltrukevičius.

Pašnekovas pritarė A. Katausko minčiai, kad nors Stambulo konvencijos ir, pavyzdžiui, partnerystės įteisinimo klausimai nėra tapatūs, visuomenė juos sieja.

„Prezidentas, jausdamas tą pulsą, vengia labai angažuoti kažkurią konkrečią pusę. Iš kitos pusės, svarbu, kad prezidentas atkreipia dėmesį į tą diskusijų kultūrą. Mes visi sutiksime, kad šiuo klausimu diskusijų kultūra yra siaubinga ir labai stokoja pagarbaus dialogo iš visų pusių. Prezidentas labai teisus, kad į tai atkreipė dėmesį, aišku, ten būtų labai tikę paminėti ir grasinančias žinutes, kurias gauna Tomas Raskevičius“, – pažymėjo VPAI analitikas.

REKLAMA

Pasak M. Baltrukevičiaus, „į prezidento galvą neįlįsim“, tad ir jo pasisakymą galima vertinti dvejopai. Pašnekovo teigimu, dauguma naujienų portalų iškėlė G. Nausėdos mintį apie stojimą į A. Toliato pusę į antraštes, tad daliai visuomenės automatiškai susidarė įspūdis, kad šalies vadovas palaiko ir kunigo socialiniuose tinkluose išsakytas mintis.

„Man neatrodo, kad čia buvo taip vienareikšmiškai. Manau, kad prezidentas pasakė daug dalykų, kad išliktų neutralumo įspūdis, kurio jis siekia“, – teigė M. Baltrukevičius.

Ne pirmą kartą nevengia aštrios leksikos

Diskusijų viešojoje erdvėje sukėlė ir prezidento pasirinktas terminas – „viešoji inkvizicija“.

„Mūsų prezidentas pakankamai skambius žodžius naudoja nebe pirmą kartą. <...> Tos kalbos formos, kurias jis naudoja, jos yra apie jį patį“, – teigė A. Katauskas.

Komunikacijos ekspertas priminė ir praėjusių metų rugsėjį buvusį atvejį, kai viešojoje erdvėje pasipylė kritika pirmajai poniai Dianai Nausėdienei, o žmonos ginti stojo šalies vadovas.

„Dieną naktį dėl žmogaus teisių nemiegantieji surengė viešą egzekuciją mamai ir moteriai, už kurios lygias galimybes ir saviraišką jie tariamai kovoja“, – tuomet kalbėjo G. Nausėda.

Pasak A. Katausko, skambių frazių G. Nausėda nevengdavo ir prieš žingsnį į Daukanto aikštės rūmus, tačiau vienokia visuomenės reakcija, kai tai sako tiesiog žinomas žmogus, o kita, kai tokią retoriką naudoja šalies prezidentas.

„Tam tikra dalis visuomenės labai jautriai sureagavo į jo žodžius. Visą laiką kalboje naudojant tam tikrus simbolius, reikia numatyti, kad jie įvairiose situacijose gali būti priimti visai kitaip nei paprastoje situacijoje. <...> Sunku įvertinti, ar tai yra gerai, ar blogai. Tai yra apie jį patį, tai yra taip, kaip jis kalba, bet kartu galbūt būtų laikas suprasti kaip visuomenė sureaguos į tokius dalykus, ypatingai tie, kurie nepritaria prezidento nuomonei“, – sakė A. Katauskas.

REKLAMA

Nausėda vėlokai reaguoja

Prezidentas į karštas diskusijas dėl Stambulo konvencijos įsitraukė tik šią savaitę ir, anot M. Baltrukevičiaus, tai nėra pirmas kartas, kai G. Nausėda vėlokai reaguoja į visuomenei aktualias temas.

„Per pandemiją, ypač per pirmąją jos bangą, vis pasigesdavom to moralinio lyderio vaidmens. Jis galėjo anksčiau ir kiek nuoširdžiau kreiptis į žmones“, – teigė VPAI analitikas.

Visgi, anot pašnekovo, G. Nausėdos žinutė apie žemą diskusijų kultūros lygį Lietuvoje yra reikalinga, nors irgi galėjo būti pasakyta anksčiau.

„Aš suprantu tą jo norą įsitraukti, bet kartu ir tą politinį atsargumą. Visgi prezidentas, kaip ir jo pirmtakai, yra nepartinis, jam labai svarbu sukurti tą įvaizdį, kad jis ir nesivelia į visokias rietenas, truputėlį yra tarsi virš [to].

Manau, kad tai yra sąmoningas įvaizdžio konstravimas ir tada atskirai kiekvienu klausimu svarstoma, ar pasisakymas duotų kažkokios politinės naudos, ar galbūt drąsesnis pozicijos užėmimas būtų žalingas veikimas, ką visuomenė pagalvos“, – teigė M. Baltrukevičius.

Dėl šios priežasties, anot jo, G. Nausėda nuolat bando atsargiai laviruoti ir dėl to kartais nukenčia, nes nespėja greitai sureaguoti ir užimti aiškesnės pozicijos. Tačiau kartais, M. Baltrukevičiaus nuomone, toks G. Nausėdos atsargumas duoda jam ir dividendų.

Visgi A. Katauskas mano, kad G. Nausėda vengia T. V. Raskevičiaus temos, tačiau jos išvengti prezidentui nepavyksta, kadangi Žmogaus teisių komiteto pirmininko klausimą ir Stambulo konvencijos diskusijas visuomenė yra „sukabinusi į vieną“.

Komunikacijos ekspertas sutinka, kad prezidentas gali būti pasirinkęs strategiją pirmiausia veiksmą viešojoje erdvėje pasižiūrėti iš šono, o tik vėliau reaguoti.  Vis tik, anot A. Katausko, G. Nausėdai teks dar kartą viešai pasisakyti visuomenę skaldančiais klausimais. Pirmiausia todėl, kad prezidento žinutė dėl A. Toliato buvo priimta dvejopai.

REKLAMA

„Ko gero, šioje vietoje, jei tai buvo klaida komunikacinė, nuskambėjo ne taip žodžiai, prezidentas turės, mano nuomone, anksčiau ar vėliau įstoti į šitą diskusiją dar kartą. Jei tai tikrai buvo jo pozicija, aš tikiuosi, kad buvo įvertinta, kokias tai pasekmes gali sukelti toje pačioje visuomenėje. Atstumas tarp tų grupių, kurios diskutavo dėl Stambulo konvencijos, po šio pasisakymo tik padidėjo“, – tvirtino A. Katauskas.

Naujienų portalas tv3.lt kiek anksčiau rašė apie valdančiųjų ir prezidento konfliktą. Netylant diskusijoms, kas turėtų atstovauti Lietuvai Europos Vadovų Taryboje (EVT) – premjerė ar prezidentas – ekspertai tai įvertino kaip natūralų politikų pasistumdymą smėlio dėžėje. Visgi įtampa tarp valdančiųjų ir prezidento gali paaštrėti. Puse lūpų kalbama apie galimą parlamentinį tyrimą dėl prezidento veiklos, o kai kurių politikų lūpose jau nuskambo žodis „apkalta“.


Rašyti komentarą...
C
Cha
2021-03-04 06:45:36
Pranešti apie netinkamą komentarą
Daugelį tų kurie buvo gėjams tolerantiški arba abejingi, dabar jau nusiteikę prieš juos. Dėl jų įžūlumo, nepakantumo kitaip mastantiems ir dėl Raskevičiaus, kuriam Žmogaus teisių komitete tikrai ne vieta, nes labai jau paviršutiniškai jis supranta tas teises.
O ten tos mergelės kurios pasisakė prieš kunigą Toliatą yra prasto auklėjimo ir dar prastesnės mūsų švietimo sistemos apgailėjimo verti produktai.
Teisininkai sako, kad Stambulo konvencijos Lietuvai ratifikuoti nereikia, tai būtų perteklinis, įnešiantis sumaištį į Lietuvos teisėsaugą dokumentas, nes viskas ko reikia Lietuvos įstatymuose jau yra, arba galima nesunkiai papildyti. Taigi, nepudruokite žmonėms smegenų ir nekurstykite ponios ir ponai iš LP, nesantaikos. Per daug įsijautė į neklystančiųjų vaidmenį, nors pasižiūrėjus į rinkimų rezultatus tam nėra jokio pagrindo.
Atsakyti
-4

G
GB
2021-03-04 08:46:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nauseda yra teisus ir siaip didziosios daugumos zmoniu nuomone yra tokia pati o keli kitokie ir keli juos palaikantys tai ne visa visuomene ir jeigu pasiziuresit tai prezidentas del komentaru pasake visiska tiesa nes geju remejai niekada nepriema kitos nuomones tik skundziasi visada kad ju nesupranta ir ragina but tolerantiskais nors patys tokie nera
Atsakyti
-3

N
Na
2021-03-04 07:40:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
Raskevičius turi dingt iš komiteto.O kad parašai neteisėti o kaip ta su tais kultūrininkų parašais prieš Gražuli tie teisėti nes organizavo arogantiškas iš Juozapaitis. O tos mergaitės žemo lygio
Atsakyti
-4

SKAITYTI KOMENTARUS (35)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų