Be Roko Jokubaičio favorito statuso neturėję lietuviai žaidimo vadeles atidavė Arnui Veličkai, kuris rinktinės žaidimą organizavo pagirtinai. Vis dėlto ne jis buvo efektyviausias lietuvių gretose.
Daugiausiai skaičių statistikos protokole susikrovė Ąžuolas Tubelis, per 28 minutes pelnęs 18 taškų, atkovojęs 12 kamuolių ir surinkęs 27 naudingumo balus.
Po rungtynių aukštaūgis išliko ramus, apžvelgė rungtynių atmosferą, darbą prieš Artūrą Žagarą ir Kristapą Porzingį bei tai, kas gali laukti toliau.
„Išikome komanda iki galo, nesvarbu, kas sėdi ant suolo, kas – aikštelėje. Tie, kas pakilo nuo suolo, davė tą pačią energiją, kaip ir startavę, tai ir išplėšė mums tą pergalę. Labai sunku žaisti prie vietinių fanų, aišku, nenuvertinu ir savų, lietuvių, labai gerai girdėjosi“, – teigė Ą.Tubelis.
– Šiandien įrodėte savo žodžius, kad nėra skirtumo, žaisti „ketvirtu“ ar „penktu numeriu“?
– Taip, kartais užtenka vienos užtvaros, kad išskaidyt oponentų gynybą. Stengiuosi leistis link krepšio iki galo, žinojome, kad Porzingis nelabai spėja ties tuo dalyku. Visi prisidėjo, visi kantriai, be jo kvailų klaidų išlaukėme ir tiek.
– Iš šono atrodė, kad labai daug kontakto. Teisingas įspūdis?
– Teisėjai leido kontaktą. Aišku, niekada nebus tų idealių rungtynių, bus tų švilpukų, kur mes būsime nepatenkinti, bet aš visada suprantu ir teisėjus, kas dedasi jų galvose. Visi darome tų klaidelių, viskas normalu.
– Kilstelėjote antakius, kai Rimas Kurtinaitis pasakė, kad nuo pradžių reikės asmeniškai gintis prieš Artūrą Žagarą?
– Taip, buvo. Vis tiek jis toks staigus žaidėjas, Eurolygos čempionas, nors ir traumuotas, ar kas ten buvo. Sunku, buvo tų klaidelių, bet tada labai sėkmingai padėjo kiti žaidėjai, kurie buvo žemiau. Manau, kad neblogai gavosi.
– Buvo karjeroje anksčiau tokių situacijų?
– Taip, aš kai mažas buvau, „trečiu“ lošdavau, tad gyniausi. Manau, kad šiame čempionate neblogai ginuosi, nebijau išsikeisti, žinau, su kuriais žaidėjais galiu palaikyti atstumą, su kuriais jau nelabai, leisti veržtis, nes nėra tame stipriausi. Viskas neblogai gaunasi.
– Kas padėjo atlaikyti kontaktą su K.Porzingiu?
– Nežinau, ar stiprus kūnas. Gal ir padėjo. Kiek skautinau ir pats asmeniškai, nemėgsta jis iki galo žaisti, visada būna pasisukimai per dešinį ar kairį petį, metimai atsilošus, šiandien tiek aš, tiek Marekas pasigavome ir prasižengdavome. Turime neleisti jiems to diktuoti.
– Kokių epitetų galima išgirsti apie A.Veličkos žaidimą?
– Gerai, vis tiek visi matome tą situaciją, nėra pagrindinio įžaidėjo, tad kažkas turi žengti tą žingsnį į priekį. Arnas puikiai tai parodė, be jokio spaudimo, be nieko, ramiai, reikiamais momentais buvo agresyvus ir mums tai padėjo. Tiek atakavo Porzingį, tiek įžaidėjus su lėtesnėm kojom. Tas jo veržlumas buvo vienas iš faktorių.
– Daug techninių ir nesportinių pražangų. Aikštėje jautėsi latvių desperacija?
– Desperacijos aš tai niekada nejaučiu, komanda irgi matėsi, kad labai lengvai išsimetė kamuolį. Išlaikėme tą kamuolį rankose, gavome tą nesportinę, Ignas gal išprovokavo, gal ne. Patenkintas, kaip kantriai ir be jokios panikos mes išsimetėme kamuolį.
– Ši pergalė pridėjo pasitikėjimo?
– Taip, manau, kad tikrai galime žaisti. Kaip ir šiose rungtynėse, pradėti nuo gynybos, tada ir puolimas atsiriša.
– Su kuo labiau norite žaisti toliau?
– Nėra svarbu, žinome, kas yra Deni Avdija ir kas yra Giannis. Žaidžia NBA, „all-starai“, didelė garbė prieš juos abu žaisti.
– Kaip pasirodė emocinis fonas arenoje?
– Latviai himną beveik geriau nei mūsų gerbėjai sugiedojo. Jautėsi, kad Rygoje žaidžiame, krepšinio miestas ir tai yra puikiai suprantama. Kai dėjome tas atkarpas – truputį juos užtildėme. Daugiausiai girdėjome savo gerbėjus.
– Teko iš latvių išgirsti piktesnių žodžių?
– Ne, su manimi visi ramiai. Jie žino, kas aš, nelendu, kur nereikia ir viskas normaliai.
Žiūrėk VISAS Europos vyrų krepšinio čempionato rungtynes TIK per Go3!
