• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Įmonių grupės, veikiančios keliose valstybėse, netrukus galės pelno mokestį mokėti ne kiekvienoje šalyje atskirai, o valstybės, kurioje yra patronuojanti įmonė, mokesčių administratoriui.

REKLAMA
REKLAMA

Pramonininkai, į talką pasitelkę advokatus, auditorius, asocijuotų verslo struktūrų atstovus, praėjusią savaitę aptarė pelno mokesčio konsolidavimo direktyvos projektą ir pateiks savo siūlymus Finansų ministerijai, kuri bendrus Lietuvos siūlymus teiks Europos Komisijai.

REKLAMA

Idėja ir tikrovė

Direktyvos idėja – palengvinti įmonių grupių apskaitą, suteikti galimybę grupėms, kurios nenori bendrauti su nacionaliniais mokesčių administratoriais, pelno mokestį mokėti vienam administratoriui. Tai, projekto rengėjų nuomone, turėtų sumažinti įmonių grupių apskaitos tvarkytojų sąnaudas ir padėtų į Europos Sąjungos rinką integruotis smulkioms ir vidutinėms įmonėms.

Advokatas Gintaras Balčius, lygindamas direktyvos projekte siūlomą pelno mokesčio modelį su tuo, kuris yra Lietuvos mokesčių įstatyme, iš esmės nerado nieko nauja. Net atvirkščiai, pelno mokesčio direktyvoje siūlomos mokesčių lengvatos daugeliu atvejų Lietuvoje yra verslui palankesnės, negu siūloma direktyvos projekte.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak advokato, direktyvos privalumas būtų tas, kad įmonėms, kurių apyvarta yra didesnė kaip 10 milijonų litų, nereikėtų rengti kainodaros, ją pagrindžiant dokumentais, įrodančiais, jog gamyboje naudojamos žaliavos ir komponentai yra perkami rinkos kaina.

„Apskaitą konsolidavus, grupės viduje vykdomi sandoriai nebus svarbūs, todėl atkris ir poreikis tvarkyti kainodaros dokumentaciją“, – aiškino G. Balčius.

Jis siūlytų iš direktyvos į nacionalinį įstatymą perkelti nuostatas, kad nuo pelno būtų leidžiama atskaityti įmonės remonto išlaidas ir pervedimus į pensijų fondus, taip pat suteikti galimybę nurašyti vadinamąsias blogas skolas, dokumentais pagrindžiant, kad tos skolos iš tikrųjų yra beviltiškos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Direktyvos projekte yra siūloma ir tokių dalykų, kurie pablogintų įmonių rodiklius. Pavyzdžiui, siūloma rinkos verte apskaičiuoti dovanas įmonei kaip pačios įsigytą turtą (Lietuvoje dovanų vertę apskaitininkai ir auditoriai laiko nuline).

„Su direktyvos privalumais ir trūkumais galima sutikti, bet svarbiausia – ar ji iš tikrųjų palengvintų įmonių grupių apskaitą?“ – diskusijoje iškėlė klausimą advokatas.

Jo nuomone, tokia tvarka būtų naudinga stambioms įmonių grupėms, o smulkioms ir vidutinėms prisidėtų daugiau sąnaudų, ypač pereinant prie naujos mokesčių sistemos.

REKLAMA

Lietuva praloštų

Pelno mokesčio esmė yra ta, kad įmonių grupėms suteikiama galimybė rinktis, ar apskaitą tvarkyti pagal šalies, kurioje yra konkreti įmonė, įstatymus, ar pagal harmonizuotą įstatymą pelno mokestį mokėti valstybės, kurioje yra patronuojančios įmonės centrinis biuras, mokesčių administratoriui ir paskui mokesčio dalis paskirstyti visoms šalims. Ta dalis būtų skiriama atsižvelgiant į tris kriterijus: kokia turto dalis yra konkrečioje šalyje; kiek darbuotojų dirba ir kokius atlyginimus jie gauna; kokios įmonės padalinio pajamos.

REKLAMA

Diskusijos dalyviai padarė išvadą (be to, yra apskaičiavusi ir Finansų ministerija), kad Lietuvai tokia sistema nebūtų naudinga. Mūsų šalyje nėra daug vietos kapitalo įmonių, turinčių padalinių užsienyje, o iš užsienio kapitalo įmonių Lietuvai tektų gerokai mažesnė dalis nei dabar. Mat turto vertė yra daugmaž vienoda visose Europos šalyse, o darbuotojai Lietuvoje uždirba gerokai mažiau. Kitoms grupės įmonėms Lietuvoje esantys padaliniai nusileistų ir pagal svarbiausią kriterijų – pajamas. Mūsų šalyje dėl pigios darbo jėgos įkurti padaliniai gamina daugiausia prekes arba gaminių komponentus, parduodamus arba naudojamus tolesnei gamybai kitose šalyse, kuriose yra grupės padalinių. Lietuva nėra patraukli rinka užsienio kapitalui. Stambaus kapitalo įmonės daugiausia uždirba per savo prekybos padalinius turtingose šalyse. Joms ir tektų pelno mokesčio grietinėlė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvai tektų likučiai, o sumažėjusią dalį reikėtų kaip nors kompensuoti. Gediminas Rainys, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, sakė girdėjęs pusiau viešą paslaptį, kad ta dalis būtų kompensuojama didinant kitų (greičiausiai pridėtinės vertės) mokesčių tarifus.

Trojos arklys

Pelno mokesčio harmonizavimo ir centralizavimo idėjai nepritaria mažosios Europos Sąjungos šalys, ypač Airija, Čekija, iki šiol nepritarė ir Lietuva. Airiai siūlomą direktyvą praminė Europos Trojos arkliu.

Dar 2006 metais, pradėjus plėtoti šią idėją, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) paskelbė peticiją, kurią pasirašė ir Austrijos, Italijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Belgijos, Vokietijos bei daugelio kitų ES šalių rinkos tyrimų institucijos – iš viso 29 parašai.

REKLAMA

Pasak LLRI ekspertės Kaetanos Leontjevos, 2006-aisiais, kai buvo pasirašoma peticija, Europos Komisija siūlė įvesti privalomą pelno mokesčių bazę visoms ES šalims. Tokiu atveju neliktų pasirinkimo. Dabar įmonėms suteikiama galimybė pasirinkti, pagal kokią sistemą mokėti pelno mokestį.

„Net tokiu atveju tai būtų pirmas žingsnis privalomo pelno mokesčio ir tarifų harmonizavimo link“, – teigė K. Leontjeva ir pridūrė, kad taip neliktų galimybės siekti bendrų tikslų: bendros rinkos ir laisvos prekybos, vienodų konkurencijos sąlygų, naštos įmonėms mažinimo.

REKLAMA

Anot jos, bendroji rinka ir laisva prekyba vyksta įmonėms konkuruojant. Skirtingi mokesčiai ir taisyklės leidžia įmonėms geriau konkuruoti. Konkuravimo galimybių sumažinimas sumažintų laisvą prekybą šalyje, visoje ES.

Aidas Kikutis, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkas, suabejojo, ar siūloma direktyva neprieštarauja Lietuvos stojimo į ES sutarčiai, pagal kurią valstybei buvo garantuojamas suverenumas. Mat siūloma direktyva kėsinamasi į nacionalinę teisę.

Būtų ir pranašumų

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Bronislovo Lubio nuomone, siūloma direktyva turi vieną didelį pranašumą – galimybę rinktis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Finansų ministerija sako, kad šiemet bus priimti dar keli mokesčiai, kurie situaciją apsunkins. Ir aš neturiu pasirinkimo. Turime dešimtis milijardų litų skolų, todėl galima garantuoti, kad per artimiausią dešimtmetį didesnio pelno uždirbti nepavyks. Jeigu nebus galimybės pasirinkti, liks uždara sistema. Tada taip ir bus, kad mažieji mokės vokeliais, o didieji kur nors toli (pavyzdžiui, įmonę įregistravę palankesnių mokesčių šalyje – aut. past.). Mažieji ir dabar moka atlyginimus į vokelius dėti, o didieji to negali, nes jei pradės tūkstančiui darbuotojų mokėti vokeliais, per porą savaičių bus demaskuoti“, – emocijas liejo B. Lubys.

REKLAMA

Jis priminė, kad dar visai neseniai Finansų ministerija net ribojo atskaitymus komandiruotėms, ypač išlaidas nakvynei.

„Jeigu apsigyvenčiau dviejų žvaigždučių motelyje šalia Londono, verslo partneris pamanytų, kas man kas nors atsitiko, gal pasiūlytų greitąją iškviesti. Jeigu paaiškinčiau, kad Finansų ministerija nustatė tik tokią galimybę, jis antrą kartą nenorėtų nei atvažiuoti į Lietuvą, nei bendrauti su mumis“, – uždaros mokesčių sistemos „privalumus“ toliau vardijo B. Lubys.

Daugiau galimybių įmonių grupėms racionaliai tvarkyti savo verslą minėjo ir „PricewaterhouseCoopers Lietuva“ Mokesčių ir teisės skyriaus partnerė Kristina Kriščiūnaitė. Anot jos, priėmus direktyvą, pamatinė įmonė turės daugiau galimybių dėlioti įvairius variantus, kurioje šalyje kokį padalinį steigti, atsižvelgdama į pajamų mokestį, pridėtinės vertės mokestį ir pan. Tai galėtų būti paskata mokesčių sistemomis konkuruoti valstybėms ES viduje.

REKLAMA

A. Kikutis pajuokavo, kad viena mūsų valstybė kaimynė siūlomai direktyvai per daug nesipriešina. Atvirkščiai, jau dabar yra numačiusi galimybę ja pasinaudoti: paskelbs nulinį pelno mokesčio tarifą, kad savo centrinių biurų steigti sulėktų didžiosios Suomijos kompanijos.

FAKTAI

Ūkio ministerijos duomenimis, 2010 m. gruodžio 31 d. sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje sudarė 35 099,6 mln. litų (10 165 mln. eurų). Per 2010 metus jų suma Lietuvoje padidėjo 1,4 mlrd. litų (4,2 proc.).

Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 10 817 litų (3 133 eurai) TUI (2009 m. gruodžio 31 d. – 10 122 Lt TUI).

REKLAMA
REKLAMA

2010 m. Lietuvos tiesioginių investicijų (TI) užsienyje srautas siekė 334,4 mln. litų ir, palyginti su 2009 m., sumažėjo 205,8 mln. litų, arba 38,1 procento.

2010 m. Lietuvos investuotojai daugiausia investavo Kipre (188,2 mln. Lt), Bosnijoje ir Hercegovinoje (118,7 mln. Lt)

bei Nyderlanduose (117,4 mln. Lt), o sparčiausiai Lietuvos TI užsienyje nutekėjo iš Norvegijos (–96,3 mln. Lt), Latvijos (–58,9 mln. Lt) ir Rusijos (–46,2 mln. Lt).

Daugiausia Lietuvoje investuojančios šalys, proc.

Lenkija 11,6

Švedija 11

Danija 10,5

Vokietija 10,2

Rusija 8,3

Nyderlandai 7,1

Estija 6,5

Kitos 34,8

Šaltinis: Ūkio ministerija

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų