Kazimieras Šliužas

Skalūnų dujų burbulas visuomenę ir žiniasklaidą privertė vėl atsigręžti į primirštą per sunkmetį šalies ūkio sritį – geologiją. Jai sunkmetis nesibaigia. Lietuva nėra turtinga naudingųjų iškasenų, tačiau, pasak Juozo Mockevičiaus, Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) direktoriaus, nors kiek paskatinta finansiškai ir teisiškai, galėtų deramai prisidėti prie ekonomikos atsigavimo. Pasak jo, Lietuvoje aptikta ir ištirta 18 rūšių naudingųjų iškasenų, iš kurių naudojama pusė.

Edmundas Daukantas, 13 metų vadovaujantis krovinių ekspedijavimo ir gabenimo UAB „Schenker Lietuva“, Lietuvos ekspeditorių asociacijos „Lineka“ kongrese išsiprašė būti atleidžiamas iš susivienijimo prezidento pareigų. Šiandien jis – mūsų rubrikos svečias. Kiti veržiasi į prezidentus, o Jūs – atvirkščiai. Kodėl? Jeigu tai būtų vienintelės visuomeninės pareigos, jausčiau azartą.

„Gaudykite momentą!“ – paleido iš tribūnos Viačeslavas Dovnoras, Baltarusijos ekonominio bendradarbiavimo su Lietuvos Respublika verslo tarybos pirmininkas, ir negalėjo būti neišgirstas. Lietuvos verslininkai, praėjusį ketvirtadienį dalyvaudami VII Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forume Druskininkuose, tylomis gaudė momentą, nes šį motyvą viena ar kita forma vis kartojo daugelis kalbėtojų ragindami investuoti Baltarusijoje.

Gegužės 1 dieną Europos Sąjungos (ES) naujokams iš Rytų Europos atsivėrė naujų galimybių ieškoti laimės labiau išsivysčiusiose šalyse. Emigracija iš Lietuvos jau pasiekė dramatišką mastą. Ar teisingai valstybė elgiasi procesą stebėdama pro pirštus. Apie tai – „Ekonomika.lt“ pokalbis su nuolatiniu proceso stebėtoju Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriumi Boguslavu Gruževskiu.

Šiandien Vilniaus miesto savivaldybėje pradedami svarstyti miesto transporto plano variantai. Vienas „pradėtas įgyvendinti“ praėjusią savaitę savavališkai. Savivaldybė 872 tūkst. litų skyrė parengti miesto transporto planui ir pavedė rinktis iš keturių alternatyvų: tramvajaus, metro, dabartinės transporto sistemos tobulinimo, oro transporto.

Iš valstybės įmonių reikalauti ambicingų planų šiandien būtų beprasmiška, mano ekonomikos analitikai. Praėjusią savaitę Vyriausybė priminė praėjusių metų liepą iškeltą reikalavimą, kad valstybės valdomos bendrovės (VVB) pradėtų sau kelti ambicingesnius planus. Vyriausybės nutarimu jau skirstant pelną už 2010-uosius VVB dividendams skiriama pelno dalis turės būti ne mažesnė kaip 7 proc. nuosavo kapitalo, o įmonių paskirstytina pelno dalis didinama nuo 40 iki 80 procentų.

Kalėdų dovanėlės ir žaisliukai spalio vidury? Juk Kalėdos tiktai gruodį! Taip Lietuvoje buvo, berods, iki 1994-ųjų, kai šią snaudžiančiųjų tradiciją nutraukė kaip Pilypas iš kanapių iššokusi „BNA market“. Dar po pusmečio – dabartinio Vilniaus troleibuso stiliaus batų parduotuvė priešais Operos ir baleto teatrą: pro vienas duris įeini basas, pro kitas išeini su batais (pėdsakų piešiniai ant šaligatvio). Prisimenat? Paskui – pastangos pasikviesti į Vilnių „McDonald's“. Bet tuometinio Antano Zabuli...

Įmonių grupės, veikiančios keliose valstybėse, netrukus galės pelno mokestį mokėti ne kiekvienoje šalyje atskirai, o valstybės, kurioje yra patronuojanti įmonė, mokesčių administratoriui. Pramonininkai, į talką pasitelkę advokatus, auditorius, asocijuotų verslo struktūrų atstovus, praėjusią savaitę aptarė pelno mokesčio konsolidavimo direktyvos projektą ir pateiks savo siūlymus Finansų ministerijai, kuri bendrus Lietuvos siūlymus teiks Europos Komisijai.

Jeigu Lietuvai ką nors reiškia įvaizdis, jis, ilgai ir kruopščiai puoselėtas, turėjo būti gerokai aplamdytas praėjusią savaitę. Jeigu sportas kartais pavadinamas valstybės ambasadoriumi, tai futbolas – ambasadorių ambasadoriumi. Šiandien galima guostis, kad „aikštė lietuvių žaidėjams visada gera“, kad garbingai žaista su pasaulio čempionais. Pagyrų rinktinei būta ir anksčiau: po pergalių prieš vokiečius, škotus, kroatus.

Kas geriau: ar dvidešimčiai metų imti būsto paskolą, ar vieną kitą mėnesį pataupius nusipirkti būstą kur nors Europos Sąjungoje? Toks klausimas galėtų šokiruoti, bet, pasirodo, tokių galimybių esama. Vidutiniškai 2 000 litų per mėnesį uždirbantis žmogus, norėdamas nusipirkti apie 120 tūkst. litų kainuojantį dviejų kambarių butą Vilniaus miegamajame rajone, turėtų savo atlyginimą atidėti ir gyventi vien artimųjų sąskaita 6,5 metų. Tačiau Europos Sąjungoje yra šaunių vietelių, kur 50 kv.

Pasaulinės maisto kainos siekia naujus rekordus. Tokių pranešimų girdime kone kasdien. Vartotojai, išvarginti išaugusių energetikos kainų, piktus žvilgsnius vis kreipia į augintojus, perdirbėjus, prekybininkus – vis ieško kaltininkų. Kaip įveikti šį košmarą? Ekonomika.

Praėjusią savaitę Druskininkuose virė karštos diskusijos – ar Lietuvai, norinčiai vėl būti atominės energetikos valstybe, neužtektų pasistatyti kelių mažo galingumo branduolinių jėgainių, ar būtinai reikia didelės ir galingos. O gal reikėtų palūkėti? Amerikiečių Alano Palino („Westinghouse Electric Company“ vadovas), Peterio Crooko („Hyperior ower Generation, Inc.“ rinkodaros direktorius) ir Bruce'o Landrey („Nuse Power, Inc.

Žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams apie Lietuvos vėlavimą garantuoti, kaip bus užtikrintas šiemet šalyje vyksiančio Europos krepšinio čempionato dalyvių ir žiūrovų saugumas, sukruto ir „Eurobasket 2011“ organizacinis komitetas, ir šalies didžiausios saugos tarnybos.

Kai per krizę daugelis įmonių krito, Sigito Žvirblio vadovaujama užsienio kapitalo UAB „Intersurgical“ kilo kaip ir iki krizės – po 10–12 proc. per metus. Susitikimui su Sigitu Žvirbliu buvau parengęs klausimą iš praeities. Kartą rašytojas Petras Skodžius, paklaustas, kodėl gyvena ir rašo Biržuose, o ne, pavyzdžiui, Vilniuje, pusiau juokais, bet tikriausiai nuoširdžiai atsakė: „Vilniuje būčiau rašytojėlis, o Biržuose – Rašytojas.

Sprendimas nuo gegužės 1 d. įvesti kasos aparatus dengtose turgaus patalpose kelia dvejopų minčių: jie lyg turėtų praskaidrinti turgaus prekeivių verslą, padaryti saugesnius turgaus lankytojus, tačiau smulkieji baiminasi, kad šis sprendimas – tik planų žlugdyti smulkųjį verslą dalis. Pirmadienį Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija rengia visuotinę protesto akciją prie Seimo.

Protingas iš klaidų mokosi, kvailas – kartoja. Stiprokas būtų apibūdinimas valstybės, kurioje ir patys gyvename. Tebūnie, juoba, kad dauguma mūsų, šią valstybę kuriančių (kokie piliečiai, tokia ir valstybė), išsišokėlių nemėgstame, nes jie mums atrodo tikri netikėliai, jeigu ne kvailiai. Dauguma nemėgstame, o daugumos išrinkti – jau ant arklių, kai kovos trimitas dar tik bandomąjį garsą pypteli. Kaip tie raudoni pionieriai – visada pasiryžę, nors ir neapskaičiavę jėgų.

Šiandien paskutinė diena, kai partijos gali įteikti kandidatų dalyvauti 2011 metų savivaldybių rinkimuose sąrašus, tačiau rinkimų štabai jau gerokai anksčiau ėmė kurti kampanijos planus, neramiai vis pasidairydami, gal išgirs kokią užuominą apie konkurentų idėjas. „Rinkimai – savotiškos rungtynės, sportas ,,kai partijos ir kandidatai neskuba atskleisti visų sumanymų iš karto“, – sako Valentinas Stundys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS/LKD) rinkimų štabo vadovas.

Porą metų besipūtusio būsto statybų ir kainų burbulo sprogimo aidai garsiai atsiliepia ir šiandien. Gyvenimo pirkiniu neretas gali džiaugtis tik metus kitus, o vėliau gali tekti turėti reikalų su tikrų tikriausiu rūpesčių kalnu. Ką daryti, kad taip neatsitiktų? Paulius Docka, advokatų kontoros „Devyžis ir partneriai WILL“ partneris, pripažįsta, kad Lietuvoje nekilnojamojo turto sandoriai jau daug civilizuotesni nei anksčiau ir negu sovietinėje erdvėje.

Milijardas litų – menka sumelė, palyginti su ta, kuri, klaidžioja kontrabandiniuose užkaboriuose ir šešėlyje. Šiandien apie tai kalbama bene kasdien. Kodėl ši problema tokia opi ypač Lietuvoje? Ko trūksta, kad galėtume įveikti šią negandą? Apie tai kalbamės su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Arvydu Anušausku. Įvairių šaltinių teigimu, net 61 proc. Lietuvos gyventojų 2010 m. pateisino kontrabandą; kontrabandinės cigaretės sudaro apie 30 proc. šalies rūkalų rinkos.

Bergždžias užsiėmimas ieškoti kaltų dėl to, kas atsitiko ir dėsningai tęsis pasaulio ir ypač Lietuvos naftos rinkoje, nes viskas daugmaž aišku: netikėtai prieš šventes šoktelėjus naftos kainai tarptautinėje rinkoje, operatyviai pabrango degalai ir Lietuvoje. Mums tai buvo itin skausminga, idant nuo sausio 1 d. iki Europos Sąjungos nustatyto minimumo teko padidinti dyzelino akcizą.

Užsakomųjų skrydžių bendrovė „Aurela“ pasinaudojo Susisiekimo ministerijos pasiūlymu prašyti suteikti laikiną licenciją iki liepos 7 d. vykdyti veiklą ir teigia tęsianti derybas su potencialiu investuotoju. Įsakymą sustabdyti „Aurelai“ suteiktos licencijos skrydžiams galiojimą susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pasirašė gruodžio 29 dieną.

Lyg tyčiodamasi iš Europą (ypač Graikiją, Airiją, Ispaniją, Italiją) draskančios krizės ir eurui siuntinėjamų kaltinimų, nuo 2011 metų sausio 1 dienos optimistė Estija, lydima bravūriško maršo, įžengia į euro zoną. Kas laukia Estijos ekonomikos? Nuomonės išsiskiria.

Per didžiąsias žiemos šventes degalinės nuolaidų nežada. Nepaisant to, laukiama tikro antplūdžio, mat padidinus akcizą nuo sausio 1 dienos apie 12 ct/l brangs dyzelinas. Taigi pripildžius 50 litrų baką Naujųjų metų išvakarėse, galima sutaupyti net iki 6 litų. „Ekonomika.lt“ nesėkmingai ieškojo degalinių operatoriaus, galinčio Kalėdų ir Naujųjų metų proga bent lojalius klientus pradžiuginti žemesnėmis degalų kainomis.

Seimas ne tik parūpino atidirbimo dieną – vasario 16-ąją – vienos iš katalikiškiausių pasaulio šalių žmonėms, dirbantiems daugiausia už „minimumą“, „juodai“, dargi dažniausiai „į minusą“ (nėrai vartojimo). Ką, pavyzdžiui, papildomai duos sekretorės, darbininko atvykimas į darbą prastovinčioje įmonėje? Papildomus CO2 išmetimus ir pinigus – kai mokama už valandas. Tokių daug. Seimas sesiją baigia gruodžio 23 dieną, ketvirtadienį.

Baigiasi antrieji krizės metai, o jai galo nematyti ir kitąmet. Pažvelgus į valstybės biudžetą matyti, kad reikia dar labiau veržtis diržus. „Ekonomika.lt“ domisi, ką apie galimybes greičiau įveikti krizę ir kitų šalių patirtį mano į šią sritį nuolat besigilinantis socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto profesorius Povilas Gylys. Dar 2008 metų rudenį, kai Lietuvoje buvo tik kalbama apie krizės pavojų, vienoje konferencijoje diskutavo du užsienio analitikai.

2011 metų sausio 1-ąją pradėsianti veikti jau visų 3 rytinės Muitų sąjungos dalyvių – Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos – patvirtinta sutartis Lietuvos verslui žada ir privalumų, ir iššūkių. Pagrindiniai Muitų sąjungos (MS) sutarties nutarimai – Bendras Muitinės kodeksas, vienodi 3 šalių muitų tarifai ir išorinių muitinių iškėlimas prie Europos Sąjungos (ES) sienos, panaikinant muitines tarp Rusijos ir Baltarusijos bei Rusijos ir Kazachstano.

Pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė bent kol kas nesutelkia žmonių bendromis pastangomis įveikti šią negandą, o priešingai – diferenciacija pagal pajamas tampa dar didesnė. Pastaruoju metu dažnai girdime vardijant tuos pačius prieštaringus skaičius: 600 tūkst. Lietuvos gyventojų, pasiprašė paramos maisto daviniais; indėliai bankuose jau padidėjo iki 43 mlrd. litų. Apie tai ir kalbamės su Vilniaus universiteto docentu, socialinių mokslų daktaru Teodoru Medaiskiu.

Vyriausybės priimtas nutarimas iš AB „Lietuvos dujos“ perimti magistralinių vamzdynų valdymą sukėlė didžiųjų bendrovės akcininkių – Rusijos „Gazprom“ ir Vokietijos „A ON Ruhrgas“ – nepasitenkinimą. Vasaros pabaigoje jos laišku pagrasino dujų tiekimo Lietuvai trikdžiais, o lapkričio 26 d. ir Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, lankydamasis Berlyne, iš tribūnos piktinosi Lietuvos Vyriausybės sprendimu. Kaip susiklosčiusią padėtį regi Lietuvos politologai? „Ekonomika.

  Energetikos ministerijos inicijuojamas ir prezidentės raginamas skubinti suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas turi ne tik šalininkų, bet ir oponentų bei abejojančiųjų jo būtinybe. Prieš prabildami apie visus „už“ ir „prieš“ žvilgtelėkime į skaičius, kuriuose galima atrasti netikėtų dalykų. Nepanoręs būti įvardytas aukštosios mokyklos dėstytojas mūsų savaitraščiui pateikė štai tokius skaičiavimus. 2010 metais Lietuva sunaudojo 3,1 mlrd. kub.