Šiandien Vilniaus miesto savivaldybėje pradedami svarstyti miesto transporto plano variantai. Vienas „pradėtas įgyvendinti“ praėjusią savaitę savavališkai.
Savivaldybė 872 tūkst. litų skyrė parengti miesto transporto planui ir pavedė rinktis iš keturių alternatyvų: tramvajaus, metro, dabartinės transporto sistemos tobulinimo, oro transporto. Pastarasis būdas, pasiūlytas buvusio mero Juozo Imbraso, tiktų nebent turistams perkelti nuo Gedimino pilies iki Trijų Kryžių kalno, bet kažin ar galėtų pagerinti miesto transporto funkcionavimą. Gerinti dabartinę transporto sistemą nebūtų paprasta turint omenyje nuolat augančias energijos išteklių kainas ir tai, kad ir dabar miesto autobusų bei troleibusų parkai per metus patiria 78 mln. litų nuostolių, be dotacijų, skirtų vežti pensininkams, moksleiviams ir studentams. Tramvajus pakeistų dabartinius 2 ir 5 maršrutų troleibusus, vežančius į stotį. Be kita ko, pasirinkus šį planą vairuotojams tektų perlaikyti vairavimo egzaminus.
Barzdotas projektas
Ambicingiausias projektas – etapais nutiesti metro liniją. Jo idėja – kad metro taptų miesto transporto stuburu, sudarančiu galimybę per 5–7 minutes vadinamųjų miegamųjų rajonų gyventojams nuvažiuoti į centrą ir atgal, o kitos miesto transporto priemonės juos išvežiotų į reikalingas vietas.
Vilniuje įrengti metro pradėta planuoti dar 1984 metais. Dėl politinių permainų projektas buvo sustabdytas ir apie jį, jau vešlia barzda apaugusį, prisiminta tik 2003 metais, sostinei nesugebant susidoroti su transporto spūstimis. Statybos bendrovės vadovas Juozas Zykus tąsyk pradėjo kurti Metro sąjūdį, kuriam šiandien jau priklauso apie 6 000 narių: mokslininkų, visuomenės veikėjų, transporto specialistų ir sostinės gyventojų. Praėjusią savaitę sąjūdininkai prie sostinės Baltojo tilto surentė improvizuotą metro stotį – informacijos centrą, kuriame, kaip teigė J. Zykus, nusileidę iš Savivaldybės naujosios tarybos nariai ir sostinės visuomenė visą vasarą galės semtis informacijos apie Vilniaus metro projektą. Stotis į požemius neveda, tačiau čia yra maketai, stendai su vaizdo informacija ir, žinoma, žmonės, kurie mielai papasakos apie sostinei dar neįprastą transporto priemonę.
Sklaidė gandus
Į informacijos centro atidarymą pakviestiems žurnalistams Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius architektas Jonas Anuškevičius pabrėžė, kad pastaraisiais metais ypač pablogėjo Vilniaus ekologinė padėtis, rytais ir vakarais vargina automobilių transporto spūstys, nuolat brangsta energijos ištekliai.
„Mano bendradarbiai į darbą jau važiuoja 2 valandomis anksčiau, kad turėtų kur automobilį pastatyti“, – sakė J. Anuškevičius. Anot jo, buvo atlikti įvairūs skaičiavimai, atliktos geologų, ekonomistų, urbanistų, architektų studijos ir padaryta išvada, kad metro būtų, ko gero, vienintelė išeitis iš esmės pagerinti transporto eismo sąlygas mieste.
J. Zykaus teigimu, mokslininkai apskaičiavo, kad 2007 metais vien per spūstis Vilniuje prarasta 4 mlrd. litų. „Šių lėšų užtektų nutiesti visą metro liniją“, – teigė Metro sąjūdžio lyderis.
Anot jo, lengva išsklaidyti oponentų kritiką, neva Vilniuje per maža gyventojų, kad vertėtų statyti metro, (žr. lentelę) arba kad dabar ne metas prasiskolinusiai valstybei vykdyti tokius projektus.
Anot J. Zykaus, tokiems investiciniams projektams Europos Sąjunga skiria 70 proc. lėšų, o kitą dalį pasirengę skirti užsienio investuotojai. „Per 8 metus apvažiavome 12 Europos sostinių ir kitų miestų, kuriuose yra metro, ir nė vienas dėl jo nesiskundė – atvirkščiai, plečia tinklus“, – teigė J. Zykus.
Anot J. Zykaus, šiame sektoriuje ypač aktyviai veikia Ispanijos kompanijos, jos per metus nutiesia 25 km metro linijų. Vilnius, jeigu apsispręstų, metro galėtų pradėti naudotis jau po 7 metų.
Šiandien savivaldybėje pradės aiškėti, kiek verti dėmesio ir kiti projektai. Nebūtų nieko bloga, jei kiekvienas Neries paupyje pasistatytų po informacijos stotelę.
Mažesnių Europos miestų metropolitenai
Suomija: Helsinkis – 565 tūkst. gyventojų
Prancūzija : Lilis – 226 tūkst. gyventojų
Prancūzija: Renas – 210 tūkst. gyventojų
Šveicarija: Lozana – 129 tūkst. gyventojų
Belgija: Šarlerua – 201 tūkst. gyventojų
Vokietija: Niurnbergas – 500 tūkst. gyventojų
Italija: Katanija – 299 tūkst. gyventojų.
Italija: Breša – 193 tūkst. gyventojų.
Norvegija: Oslas – 548 tūkst. gyventojų.
Portugalija: Portas – 228 tūkst. gyventojų.
Ispanija: Bilbao – 354 tūkst. gyventojų.
Ispanija: Grenada – 236 tūkst. gyventojų.
Ispanija: Maljorkos Palma – 413 tūkst. gyventojų.
