REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kultūra šių ir kitų metų valstybės biudžete nėra prioritetas, spaudos konferencijoje antradienį pripažino Kultūros ministras Arūnas Gelūnas.

REKLAMA
REKLAMA

Pinigais nelyja

„Sakau tai be jokio skausmo, kaip realistas“, – patikino A. Gelūnas, o tarp kitų metų prioritetinių darbų paminėjo siekį iškovoti didesnius atlyginimus kultūros sektoriuje dirbantiems žmonėms. „Jūs geriau už mane žinote peripetijas, susijusias su biudžetu, bet visgi žmonių skaičius kultūros sektoriuje nėra didelis. Muziejininkų yra vos apie tūkstantį žmonių ir tai tikrai nėra daug. Tad norisi pakovoti – taikiomis priemonėmis, be smurto ir be didelių riksmų“, – juokavo jis.

REKLAMA

A. Gelūnas pripažino, kad liepos mėnesį, kai praėjo eiti pareigas ir gavo biudžeto lenteles, buvo šokiruotas ir pagalvojo, kad nieko gero nebus. Jis sakė džiaugiąsis ir tuo, kad kultūrai kitąmet numatyta penkiais procentais daugiau biudžeto lėšų, nei šiemet. Ministras sakė mėginąs pakeisti padėtį, kai ministerijos šimto žmonių kolektyvas yra apkrautas vien pinigų paskirstymu ir atsakinėjimu į skundus, bet neturi kada formuoti kultūros politikos.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, Lietuvoje buvo nuolat steigiamos naujos institucijos, senos nemirdavo, daugelis funkcijų dubliuojasi ir reikia turėti valios pasakyti, kad kai kurios įstaigos nebegali būti finansuojamos iš mokesčių mokėtojų pinigų. „Suprantu, kad tai yra žiauru, bet toks yra gyvenimas“, – apgailestavo A. Gelūnas.

Kalbėdamas apie įstrigusį M. Mažvydo bibliotekos remontą A. Gelūnas pastebėjo, kad Lietuva prisistatė visoje šalyje arenų, kurioms ateityje dar teks ieškoti renginių ir paskirties, bet negali surasti dvidešimties milijonų litų šio objekto renovacijai. Anot jo, pačiu geriausiu atveju rekonstrukcija bus baigta per dvejus–trejus metus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

A. Gelūno nuomone, labai svarbu pasiekti, kad kultūros finansavimas būtų numatytas Europos Sąjungos naujoje finansinėje perspektyvoje. „2007–2013 metų traukinys nuvažiavo, kas turėjo skaudžių padarinių“, – priminė jis.

Gedimino kalnas nesugrius

Ministras taip pat kalbėjo Vilniaus Gedimino kalno būklę ir pabrėžė, kad svarbiausia šioje srityje yra duomenų apibendrinimas. „Nuo 1950 metų nėra apibendrinta tyrimų medžiaga. Svarbiausia buvo tyrimų medžiagos apibendrinimas, siekiant surinkti tai, kas guli daugelyje institucijų,  kur darytas koks tyrimas“, – aiškino jis.

REKLAMA

A. Gelūnas pasidžiaugė, kad tapo žinoma bent jau kalne esančių vamzdynų būklė, padaryti latakai vandeniui kanalizuoti. Dar viena užduotis – atrasti nacių ir kitų militaristinių grupuočių bunkerius. „Mes turim detalius duomenis, kur jie yra, bet tyrėjai labai bijo brutaliai įsiterpti su kokiais nors zondais“, – sakė ministras, pabrėždamas, kad galbūt pavyks tuos bunkerius išvalyti ir naudoti kaip turizmo objektą. Iš valstybės biudžeto šiems darbams skiriama 1 400 000 litų.

Valdovų rūmai: nei praryt – nei išspjaut

Komentuodamas Valdovų rūmų situaciją A. Gelūnas pripažino, kad ministerija stovi aklavietėje ir yra įstumta į itin keblią situaciją. Pasak jo, kitąmet objektas tikrai nebus baigtas, nors jam, kaip ir šiemet, skiriama 16 milijonų litų.

REKLAMA

„Esame įstrigę techninių, finansinių ir teisinių problemų raizgalynėje, kuri dar ir labai politizuota, kas mums visiškai nepadeda“, – sakė A. Gelūnas.

Jis sakė privaląs pripažinti, kad tebegaliojantis specialus įstatymas, kuriame aiškiai parašyta, jog Valdovų rūmai būtinai turi būti baigti 2009 metais, yra neįvykdytas. Pasak ministro, teisės aktų pakeitimai yra ruošiami, taip pat mėginama keisti sutartį su bendrove „Panevėžio statybos trestas“, numatant aiškius terminus ir suskirstant likusius darbus į du prasmingus etapus. A. Gelūnas apgailestavo, kad valstybės kontrolė įsakmiai reikalauja sutartį nutraukti. Tiek jis, tiek viceministrė Nijolė Laužikienė perspėjo, kad tai padarius bus vėl įsivelta į bylinėjimąsi ir naujas viešųjų pirkimų procedūras, kas projektą įklampins ir pabrangins dar labiau.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis citavo premjerą Andrių Kubilių ir sakė, kad šis objektas virto kąsniu, kurio neišeina nei „nuryti, nei išspjauti“.

Nori susigrąžinti kino archyvą

Kalbėdamas apie kitų metų planus A. Gelūnas ne tik žadėjo įsteigti Kino instituciją, kurios Lietuva neturi vienintelė Europoje. Ministras teigė, kad ūkio ir finansų ministrai palankiai vertina galimybę grąžinti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą kino industrijai.

Jo planuose taip pat – ketinimai susigrąžinti iš Rusijos Lietuvos kino studijos archyvą. Klausimas, pasak ministro, aptarinėtas jo vizito Rusijoje metu ir bus vėl svarstomas kitų metų sausio mėnesį.

REKLAMA

„Labai plačiai komentuoti negaliu, nes laikome už uodegos laimės paukštę ir nenorime, kad ji išsprūstų“, – sakė ministras.

Anot jo, Rusijos kultūros ministras Aleksandras Avdejevas kalba apie kokybiškų archyvuose esančių kūrinių nukopijavimą Lietuvai, tačiau tai, A. Gelūno nuomone, problemos nesprendžia. „Fizinis kopijų buvimas nieko neduoda. Lietuvos Valstybė turi susigrąžinti turtines ir distribucijos teises“, – sakė jis, kalbėdamas apie vykstančių derybų tikslus.

Ministras džiaugėsi, kad bendromis jėgomis Lietuvos institucijoms pavyko pasiekti rezultatų dėl Kristijono Donelaičio muziejaus patalpų Kaliningrado srityje. „Svarbiausias rezultatas šiandien, kad pastatas lieka Rusijos valstybės nuosavybėje ir nėra perduodamas nei stačiatikių, nei liuteronų bažnyčiai“, – sakė ministras.

REKLAMA

Paminklas A. Brazauskui jau gegužę?

A. Gelūnas, atsakydamas į klausimą dėl paminklo ant prezidento Algirdo Mykolo Brazausko kapo, sakė, kad pastarasis gali atsirasti gegužės pabaigoje. „Konkurso sąlygos jau parengtos, tuoj bus šaukiami atsiliepti kūrėjai ir pasiūlyti sprendinius“, – žadėjo jis.

A. Gelūno teigimu, paminklas tikrai jau turėtų stovėti per mirties metines. Ministras sakė, kad „neturėtų kur dėti akių“, jei dar kitų metų birželį būtų bėgiojama su kokiomis nors viešųjų pirkimų procedūromis. „Turėtų atsirasti konkurso nugalėtojas, po to fiziškai įgyvendinti. Jeigu bus bareljefas, jį išlieti, jeigu bus paminklas, jo architektūrą priderinti prie kalnelio landšafto. Nemanau, kad tai kažkoks kosminis uždavinys, kurio nebūtų įmanoma per kelis mėnesius įveikti, juoba mes privalome tai padaryti“, – sakė A. Gelūnas.

***

Kultūros ministerijos biudžetas 2009 metais sudarė 251 mln. 837 tūkst. litų, šiemet jis sieks 224 mln. 249 tūkst. litų, o 2011 metais numatoma kultūrai skirti 261 mln. 861 tūkst. litų

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų