REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas šią savaitę imsis naujų diplomatinių pastangų, siekdamas padėti išspręsti Ukrainos krizę, pranešė jo biuras.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas šią savaitę imsis naujų diplomatinių pastangų, siekdamas padėti išspręsti Ukrainos krizę, pranešė jo biuras.

REKLAMA

Ši žinia buvo paskelbta britų gynybos ministrui kiek anksčiau pareiškus, kad kai kurios valstybės neužima pakankamai griežtos pozicijos Maskvos atžvilgiu, augant Vakarų šalių nerimui, kad Rusija rengiasi įsiveržti į Ukrainą.

B. Johnsonas surengs derybas su kitais pasaulio lyderiais ir labai nori pasikalbėti su Šiaurės ir Baltijos valstybėmis, nurodė Dauningo gatvė sekmadienį išplatintame pranešime.

„Krizė Ukrainos pasienyje pasiekė kritinį momentą“, – sakė Dauningo gatvės atstovas spaudai.

„Visa mūsų turima informacija rodo, kad Rusija gali planuoti surengti invaziją į Ukrainą bet kurią akimirką“, – pabrėžė jis.

REKLAMA
REKLAMA

„Tai turėtų katastrofiškų pasekmių tiek Ukrainai, tiek Rusijai“, – pridūrė atstovas.

Anot jo, ministras pirmininkas kartu su Britanijos sąjungininkais ieškos būdų krizei įveikti.

Kiek anksčiau britų gynybos sekretorius Benas Wallace'as (Benas Volesas) laikraščiui „The Sunday Times“ pareiškė, kad kai kurios Vakarų šalys nėra pakankamai griežtos Maskvos atžvilgiu.

REKLAMA

B. Wallace'as diplomatines pastangas atgrasyti Rusiją nuo įsiveržimo į Ukrainą palygino su bandymais raminti nacistinę Vokietiją prieš Antrąjį pasaulinį karą.

„Gali būti, kad jis (Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas) tiesiog sustabdys savo tankus ir mes visi grįšime namo, bet kai kuriose Vakarų šalyse tvyro Miuncheno dvelksmas“, – sakė B. Wallace'as.

1938 metų Miuncheno susitarimu nacistinei Vokietijai buvo perduota dalis tuometinės Čekoslovakijos, nesėkmingai stengiantis užkirsti kelią dideliam konfliktui Europoje.

B. Wallace'as šią savaitę vyks į Briuselį dalyvauti trečiadienį prasidėsiančiame NATO gynybos ministrų susitikime krizei aptarti.

REKLAMA
REKLAMA

Rusija 2014 metais atplėšė nuo Ukrainos Krymo pusiasalį, kai Kijeve per provakarietišką Maidano revoliuciją buvo nuversta prorusiška vyriausybė, vengusi glaudesnių ryšių su Europa.

Maskva taip pat siunčia į Ukrainos rytus karių ir ginklų prorusiškiems separatistams. Rusija tai neigia, nors įrodymai rodo priešingai.

Rusija tvirtina neketinanti pulti Ukrainos, bet spaudžia JAV vadovaujamą NATO išvesti savo pajėgas iš Rytų Europos ir įsipareigoti niekada neleisti Ukrainai tapti Aljanso nare. Vašingtonas ir kitos Vakarų šalys tokius reikalavimus atmeta.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų