Balandžio 24 d., trečiadienis
Vilnius +11°C
Orai
Pranešti naujieną
Paieška

Naujausios

Karas Ukrainoje

Lietuva

Verslas

Užsienis

Gyvenimas

Sportas

Video

Žmonės

Automanas

REKLAMA

Mano naujienos

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas
Komentuoti
1
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Link copying icon
Kopijuoti nuorodą
Email icon
Siųsti el. paštu
Facebook icon
FB Messenger icon
Messenger
LinkedIn icon
LinkedIn
Twitter icon
Daugiau panašių naujienų
Mažiau panašių naujienų
Pranešti apie klaidą
TV3 naujienos > Kitos sporto šakos

Kovotojas Karolis Liukaitis: nesvarbu, kiek kartų krisi, svarbu, kiek kartų sugebėsi pakilti

2017-02-24 12:20 / šaltinis: tv3.lt / aut.
Autorius(-ė) Mantas Stankevičius
2017-02-24 12:20

„Vaikystėje buvau ganėtinai silpnos sveikatos, nuolat sirgdavau, nebuvau fiziškai stiprus. Todėl tėtis nusprendė mane nuvesti į dziudo treniruotes, - prisiminė kovotojas Karolis Liukaitis. – Tuo metu man buvo gal aštuoni metai, prieš pirmą treniruotę jaučiau didelę baimę, bet man patiko“.

„Vaikystėje buvau ganėtinai silpnos sveikatos, nuolat sirgdavau, nebuvau fiziškai stiprus. Todėl tėtis nusprendė mane nuvesti į dziudo treniruotes, - prisiminė kovotojas Karolis Liukaitis. – Tuo metu man buvo gal aštuoni metai, prieš pirmą treniruotę jaučiau didelę baimę, bet man patiko“.

REKLAMA
1

Kovotojas prisipažino, kad jam patiko galinėtis, varžytis su bendraamžiais. „O paauglystėje, žinoma, visi vyrukai norėjo būti tvirtesni fiziškai, geriau atrodyti, turėti daugiau jėgos – atsirado nauji stimulai, - kalbėjo K. Liukaitis. – O bėgant laikui atsirado ir noras siekti rezultatų“.

Vaikino pirmosios kovos ant dziudo tatamio dažniausiai būdavo nesėkmingos. „Begalė pralaimėtų kovų, begalė ašarų, - prisiminęs vaikystę juokėsi 28-erių kovotojas. - Tačiau pergalių serija prasidėjo, kai man buvo dvylika“.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kovotojas Karolis Liukaitis: nesvarbu, kiek kartų krisi, svarbu, kiek kartų sugebėsi pakilti
(74 nuotr.)
(74 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Kovotojas Karolis Liukaitis: nesvarbu, kiek kartų krisi, svarbu, kiek kartų sugebėsi pakilti

Pergales Karolis skynė ir jaunučių, ir jaunių, ir jaunimo čempionatuose. „tėtis visada mane skatino nenuleisti rankų. Būtent jis įdiegė suvokimą, kad yra nesvarbu, kiek kartų krisi, sunkus darbas duos vaisių. Svarbiausia, kiek kartų sugebėsi pakilti. Būdavo dienų, kai iš salės išeidavau paskutinis. Jei kiti dirbdavo papildomai, aš dirbdavau dar ilgiau: prisitraukimai, lipimas virve, atsispaudimai. Buvo netgi užduotis iš salės išeiti ant rankų“, - pasakojo K. Liukaitis.

REKLAMA
REKLAMA

Užkrečiantis pavyzdys

Tačiau netrukus vaikinas suprato, kad su dziudo turės atsisveikinti. Būdamas septyniolikos Karolis pastebėjo, kad be skausmo nugaroje negalėjo pakelti nuo grindų rašiklio. „Turėjau daug planų dziudo olimpiniame kelyje, tačiau nugaros skausmai buvo nepakenčiami. Ardavau treniruotėse, tačiau pakakdavo vieno neteisingo judesio ir kelias dienas vos paeidavau, - sakė kovotojas. – Teko ieškoti alternatyvos“.

REKLAMA

Jau tada K. Liukaitis buvo „užsikrėtęs“ Remigijaus Morkevičiaus pavyzdžiu. „Mačiau jo kovas per televiziją, buvau pakerėtas. Žiūrėdavau, o galvoje sukosi mintys, kad mano vieta yra būtent tame ringe. Norėjau tos minios žiūrovų, kurios mane stebėtų“, - prisiminė Karolis.

Tačiau kelias į K-1 pasaulį prasidėjo nuo bokso ringo. „Labai stipriai ginčijomės su tėčiu, kuris norėjo, kad užsiimčiau olimpine sporto šaka. Tėtį įtikinau, tačiau jis man pasakė „Gerai, tačiau iš pradžių tau reikia rankas „pasistatyti“, - kalbėjo K. Liukaitis. – Pradėjau lankytis bokso klube „Gongas“.

REKLAMA
REKLAMA

Dėl žiūrovų

Paklaustas, ar buvo dienų, kai teko abejoti savo pasirinkti kovotojo keliu, K. Liukaitis drąsiai prisipažino, kad abejonių tikrai buvo.

„Žinoma, kad tokių dienų buvo, tačiau dabar suprantu, kad finale tikrai daugiau išlošiau pasirinkęs šį kelią, - sakė kovotojas, kuris kovo mėnesį į „Siemens“ arenos ringą žengs jau devintą kartą. – Galbūt finansiškai šis sportas Lietuvoje yra labai skurdus... Palyginus su krepšiniu ar futbolu. Bet nesigailiu savo keliu. Galvoju, kad manęs laukia dar ilgas kelias“.

K. Liukaitis atviras: „Manau, kad kovotojus galėtume lyginti su scenos žmonėmis“.

„Juk į ringą žengiame dėl to paties jausmo. Mes ringą einame, nes mums patinka dėmesys, mums patinka, kai mus stebi tūkstančiai žmonių arenose, - Ta akimirka, kai žengi stebint miniai, yra tavo. Per tas keliolika minučių gali jai parodyti save, jeigu viskas gerai – tave palydi ovacijomis. Tai yra visas to triūso atpildas“.

Visą interviu su Karoliu Liukaičiu žiūrėkite vaizdo siužete!

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
toliau skaitykite
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų