Kol nėra vakcinos, imunitetas tampa potencialiai vieninteliu „normalaus gyvenimo“ atsigavimo po pandemijos raktu. Ir kai kam atrodo, kad teigiamas testų rezultatas nėra tokia jau bloga naujiena.
Jeigu tik toks pacientas pasveiksta, tikėtina, kad jis įgija imunitetą ir tuo jau gali girtis, teigiama „The Guardian“.
Buto nuoma su testo rezultatu
Straipsnyje rašoma, kad peržiūrint „Airbnb“ skelbimus Brukline į akis krinta vienas skelbimas: „šeimininkas turi imunitetą“. Be būsto interjero ir eksterjero nuotraukų, dabar yra ir teigiamo koronaviruso antikūnų testo rezultatų atvaizdas.
Šeimininkas tvirtina, kad jis persirgo Covid-19 ir nusprendė pridėti šią informaciją į savo profilį, kad potencialūs klientai labiau pasitikėtų nuomotoju. Vyras įsitikinęs, kad žmonės, kurie nori atvykti į Niujorką, norėtų apsigyventi pas žmogų, kuris turi antikūnus, o ne pas tą, pas kurį jų nėra. Nuomotojo teigimu, kol kas ši strategija neblogai pasiteisino.
Imuniteto pasai – mūsų ateitis?
Kol kas lieka neatsakytų klausimų, kaip tokiais atvejais bus vertinamas Covid-19 testų tikslumas: šiuo metu jis siekia apie 80 proc. Pasaulio Sveikatos Organizacija taip pat perspėja ir dėl to, kad nėra jokių įrodymų, kad žmonės, jau persirgę virusu ir turintys antikūnų, negali susirgti pakartotinai.
Tačiau ekspertai numato, kad jeigu antikūnų susidarymas bus įrodytas, žmonės su susiformavusiu imunitetu galės atlikti tam tikrus darbus ir suteikti paslaugas, kurias likusieji turės apeiti ratu. Pavyzdžiui, darbas ligoninėse ar senelių namuose, parduotuvėse ar maisto gamybos sferoje.
Panašaus pobūdžio sertifikatai jau išduodami Čilėje – žmonėms, kurie išbūna saviizoliacijoje atitinkamą laikotarpį po to, kai sulaukia teigiamo Covid-19 rezultato. Manoma, kad jie persirgo liga, nors tai savaime ir negarantuoja imuniteto. Kinijoje veikia telefono programėlė, kuri suteikia jos savininkui „sveikatos kodą“, numatantį jo judėjimo laisvę.
JAV Nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto vadovas Anthony Fauci neseniai pareiškė, kad svarstoma galimybė naudotis „imuniniais sertifikatais“, kurie „iš tiesų gali suteikti tam tikrų privalumų esant atitinkamoms aplinkybėms“.
Pasak Pensilvanijos universiteto Medicinos etikos ir sveikatos politikos katedros pirmininko Ezekielio Emanuelio, tokie pažymėjimai taps privalomi kelionėms – net ir atradus vakciną, norint įrodyti imunitetą ir siekiant išvengti privalomo karantino. Ši teorija jau plinta privačiame sektoriuje. „Sidehide“ viešbučių kambarių rezervavimo programa ir „Onfido“ patikros įmonė kuria viešbučių imuninį pasą – ir ši funkcija Majamyje bus pradėta naudoti jau šį mėnesį.
Numanomas imuniteto privalumas kai kam yra toks patrauklus, kad yra žmonių, kure tikslingai bando užsikrėsti potencialiai mirtinu virusu. JAV kardiologas Jerome’as Williamsas jaunesnysis tvirtina, kad yra susidūręs su daug žmonių Šiaurės Karolinoje, kur jis dirba, kurių koronaviruso teigiamas testas buvo gautas po taip vadinamų „koronaviruso vakarėlių“: jie į tokias vietas atvykdavo tikėdamiesi užsikrėsti, nedėvint apsauginių priemonių ir bendraujant su jau užsikrėtusiais žmonėmis.
Pasak jo, nežinant, kaip veikia imunitetas, tokio pobūdžio vakarėliai – bloga idėja, nepaisant to, kaip į tai bežiūrėtum.
Baiminamasi, kad vėliau sekimo sistema taip ir liks
Nepaisant numanomų imuniteto suteikiamų pranašumų, kurti sistemą, kurioje būtų viešai identifikuojami žmonės, turintys antikūnus, sukelia saugumo ir privatumo rizikas. Amerikos piliečių laisvių sąjunga perspėja neįvesti imuninių pasų. Organizacija baiminasi, kad neturtingi žmonės dėl to gali „rizikuoti savo gyvybe ir tyčia užsikrėsti, kad turėtų galimybę dirbti, o tai gali padidinti rasinę ir ekonominę nelygybę, paskatinti sveikatos priežiūros problemas ir kelti pavojų privatumui“.
XIX a. JAV pietuose geltonoji karštinė, nuo kurios mirtingumas siekė net 50 proc., sukūrė tam tikrą „epidemiologinę hierarchiją“ tarp tų, kurie persirgo liga ir kurie dar nebuvo užsikrėtę, cituojama Stenfordo universiteto istorijos mokslų docentė Catherine Olivarus.
Tai, anot mokslininkės, sukūrė „imunokapitalą“, kuris paveikė atvykstančių baltųjų žmonių galimybes gauti darbą, būstą ir draudimą. O tai reiškė, kad jie neturėjo pasirinkimo, kaip tik bandyti užsikrėsti. C. Olivarus baiminasi, kad panaši situacija gali atsirasti ir šiandien, jeigu darbdaviai pradės samdyti tik žmones, turinčius antikūnus.
Imuninė būklė taip pat gali sukelti ir diskriminaciją. Praėjusį mėnesį paaiškėjo, kad JAV kariuomenė svarsto galimybę drausti samdyti žmones, kurie sirgo koronavirusu, tačiau vėliau tokios idėjos atsisakė.
C. Olivarus perspėja, kad yra „labai plona riba tarp privilegijos ir socialinės stigmos“. „Net jeigu imuniteto įgijimas potencialiai ir turi pranašumų, pavyzdžiui, dėl galimybės dirbti, negalima atmesti to, kad imunitetas ilgainiui įgytų tam tikrą stigmatizuojantį statusą“, – pažymi ji.
Tačiau, Katie O'Neill, matematikės ir knygos „Matematinio pralaimėjimo ginklas“ autorės, mažai tikėtina, kad imunitetas suteiks žmonėms daug galios, jei atkreipsime dėmesį į tai, kad ne europidų rasės žmonės patyrė didžiausią koronaviruso smūgį, todėl jie su didesne tikimybe turės imunitetą. „Įtakingiausi šios šalies (JAV) žmonės neturės imuniteto ir nebus suinteresuoti kurti sistemą, pašalinančią juos nuo tų dalykų, kuriuos jie mėgsta daryti“, – sako K. O'Neill.
Be to, kai tik bus sukurta vakcina, K. O'Neill prognozuoja, kad imuniteto pažymėjimų pranašumai išnyks. Tačiau greičiausiai ir toliau bus kuriama infrastruktūra, skirta jų stebėjimui. „Aš tikrai nerimauju: mes tarsi kviečiame savo algoritmų valdovus į savo gyvenimus, kad susitvarkytume su šia grėsme visuomenės sveikatos apsaugos sistemai“, - sako ji. – O vėliau viskas visada taip ir liks“.
