Seimo vicepirmininkui, Europos reikalų komiteto vadovui Alfredui Pekeliūnui neigiamai įvertinus kai kurių lietuvių europarlamentarų kritiką Rusijos atžvilgiu, konservatorė Rasa Juknevičienė išplatintame pranešime spaudai siūlo “greta įstatymo apie sąmoningai bendradarbiavusius, skubiai priimti įstatymą apie sąmoningai tarpininkaujančius”.
“Ar laisva pošventinė Seimo pirmininko pavaduotojo Alfredo Pekeliūno improvizacija Rusijos tema, ar Leningrado aukštosios partinės mokyklos absolvento Alfredo Pekeliūno sąmoningas tarpininkavimas, atstovaujant Rusijai Lietuvoje?”, klausia R. Juknevičienė.
A. Pekeliūno manymu, su šia šalimi reikėtų palaikyti draugiškus santykius, o Lietuva net galėtų tapti tarpininke tarp Rusijos ir Europos Sąjungos (ES).
"Kai kurie europarlamentarai Rusijos atžvilgiu reiškia negatyvią poziciją, esą ji vos ne pagrindinis priešas. Kiti, daugiau atstovaujantys verslininkų interesams, mano, kad su Rusija turėtų klostytis normalūs santykiai, pagrįsti pagarba, o ne šios šalies noru užimti Lietuvą ekonomiškai", - po pirmadienį vykusio Europos reikalų komiteto susitikimo su Europos parlamento (EP) nariais Eltai sakė A. Pekeliūnas.
Jis priminė, kad ES šiuo metu "deda didžiules pastangas", kad klostytųsi draugiški santykiai su Rusija. Lietuva, anot komiteto pirmininko, galėtų tapti tarpininke tarp šių dviejų pusių. Kuo galėtų pasireikšti tarpininkavimas, A. Pekeliūnas teigė kol kas nežinąs - tai priklausytų nuo iškylančių interesų.
“Šokiruojanti Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko mąstymo logika, kai apie Lietuvą, jau beveik prieš metus tapusią Europos Sąjungos nare, kalbama lyg apie valstybę, tebeesančią už Europos Sąjungos ribų”, teigia R. Juknevičienė išplatintame pranešime spaudai.
Bene dažniausiai Rusijos valdžios institucijų veiksmus kritikuoja EP narys konservatorius Vytautas Landsbergis. Seimo vicepirmininkas patikino negalįs nei šiam, nei kitiems europarlamentarams nurodyti, ką kalbėti. Tačiau, pasak A. Pekeliūno, kritiška nuomonė neturėtų būti pateikiama kaip Lietuvos pozicija.
Į Europos reikalų komiteto posėdį Lietuvoje išrinkti EP nariai buvo pakviesti siekiant aptarti glaudesnį komiteto ir europarlamentarų bendradarbiavimą bei keitimąsi informacija.
EP nariai, kaip ir per praėjusią savaitę vykusį susitikimą su Seimo pirmininku Artūru Paulausku, skundėsi pasigendantys aiškios Lietuvos pozicijos įvairiais klausimais. Jie teigė norį žinoti valstybės poziciją, kad galėtų geriau atstovauti mūsų šalies žmonių interesams. Tačiau, pasak EP narių, dalis informacijos jų nepasiekia, o kartais Vyriausybės ir Seimo pozicija net prieštarauja viena kitai.
Europarlamentarai pakartojo pasigedę aiškios Lietuvos pozicijos dėl derybų su Turkija dėl narystės ES pradžios ir sukritikavo užsienio reikalų ministro Antano Valionio pareikštą nuomonę šiuo klausimu. Ministras gruodžio pradžioje, likus savaitei iki ES viršūnių susitikimo, pareiškė, kad Lietuva pritaria ketinimams pradėti derybas su Turkija dėl narystės bloke, tačiau nesiūlo jas baigti šiai šaliai palankiu sprendimu. Šiame susitikime ES lyderiai sutarė šių metų spalio 3 dieną pradėti stojimo derybas su Turkija, tačiau nenurodė, ar jos turėtų baigtis šios šalies įstojimu į bloką.
"Jei keičiama ES koncepcija, tegul apsisprendžia Seimas, o ne vienas ministras. Europos reikalų komitetas turėjo parengti poziciją", - piktinosi EP narys socialdemokratas Aloyzas Sakalas. Jis sukritikavo net sprendimą pradėti derybas su musulmoniška šalimi, įspėdamas, kad ateityje "Viduržemio jūra gali tapti ežeru ES viduje".
Anot Darbo partijos nario Šarūno Biručio, kuris vienintelis iš Lietuvos atstovų priklauso Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetams, mūsų šalies pareigūnams ne itin rūpi, kokį poveikį Lietuvai turės vienas ar kitas ES dokumentas. Jis paprašė, kad bent Seimo nariai domėtųsi svarstomų dokumentų projektais ir ar būtina socialinė bei ekonominė poveikio analizė.
Kitos Darbo partijos atstovės Danutės Budreikaitės teigimu, Lietuvos pozicijos nesigirdėjo, pavyzdžiui, svarstant vadinamąją cukraus reformą ir Paslaugų direktyvos projektą. Pastaroji, pasak europarlamentarės, mūsų šaliai svarbi, nes, be kita ko, ragina apriboti laisvą paslaugų judėjimą medicinos srityje.
"Teisūs beveik šimtu procentų", - Eltai teigė A. Pekeliūnas, komentuodamas europarlamentarų skundus. Jis pripažino, kad dabar galiojantys įstatymai pakankamai smulkiai apibrėžia, kaip turi būti suteikiama informacija EP nariams, tačiau esą nepakankamai apibrėžtos pareigūnų atsakomybės ribos ir ne visoms funkcijoms atlikti paskirti žmonės.
Tačiau Europos reikalų komiteto pirmininkas patikino, kad artimiausiu metu esama keitimosi informacija sistema bus dar labiau patobulinta, atsižvelgus į europarlamentarų pageidavimus.
ELTA, OMNI naujienos
