REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Anuomet strategiškai svarbus Šiaurės Lietuvos regionas per dvidešimt nepriklausomybės metų savo reikšmę šalies ekonomikoje prarado. Jei anksčiau aplinkinės savivaldybės buvo tampriai susiję su didžiaisiais miestais – Panevėžiu ir Šiauliais – ir tiekė medžiagas ar darbo jėgą, tai pastaraisiais dešimtmečiais privalo labiau pasikliauti savimi nei dairytis į didmiesčius.

Anuomet strategiškai svarbus Šiaurės Lietuvos regionas per dvidešimt nepriklausomybės metų savo reikšmę šalies ekonomikoje prarado. Jei anksčiau aplinkinės savivaldybės buvo tampriai susiję su didžiaisiais miestais – Panevėžiu ir Šiauliais – ir tiekė medžiagas ar darbo jėgą, tai pastaraisiais dešimtmečiais privalo labiau pasikliauti savimi nei dairytis į didmiesčius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tokias šiaurės Lietuvos ekonomines ir socialines tendencijas atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas, ketvirtus metus iš eilės atlikęs savivaldybių lyginamąją analizę. Remiantis jos duomenimis, galima konstatuoti, kad jei Šiauliai ir Panevėžys išlaiko didmiesčių reputaciją ir ekonomiką, tai tokios savivaldybės kaip Pasvalio r., Kelmės r. ar Akmenės r. vis labiau atsilieka.

REKLAMA

Šiauliams viltį teikia investicijos

Jei Panevėžyje vidutinis darbo užmokestis praėjusiais metais buvo devintas pagal dydį šalyje, tai kito Šiaurės Lietuvos didmiesčio – Šiaulių – tik penkioliktas (1600 Lt/mėn. atskaičius mokesčius). Tiesa, palyginus su 2012-aisiais, atlyginimai čia išaugo daugiau nei 100 litų. Šiauliuose išlieka ir didelė emigracija (19 išvykusiųjų 1000-iui gyventojų), tačiau, remiantis imigracijos duomenimis, ir grįžtančiųjų daugiau nei kitose savivaldybėse.

REKLAMA
REKLAMA

Aukščiau nei Šiauliai vidutinio darbo užmokesčio lentelėje yra įsitaisiusi Akmenės r. savivaldybė. Čia vidutinis atlygis „į rankas“ praėjusiais metais siekė 1695 Lt/mėn. Tačiau tai, ko gero, vienintelis pragiedrulys šios savivaldybės statistikoje. Nors vidutinis darbo užmokestis vienuoliktas šalyje, jis augo bene mažiausiai, palyginus su kitomis šalies savivaldybėmis. Be to, atlyginimą gauna retas Akmenės gyventojas, nes nedarbas praėjusiais metais čia siekė beveik 18 proc., o ūkio subjektų skaičius mažėjo. Tokia situacija skatina vietos gyventojus iškeliauti – emigracijos tempai praėjusiais metais paspartėjo ir kasmet išvykimą iš savivaldybės deklaruoja apie 400 gyventojų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Panašiomis tendencijomis pasižymėjo ir Akmenės rajono kaimynė Joniškio r. savivaldybė. Joniškyje vidutinis darbo užmokestis 2013-aisiais padidėjo tik 45 litais (iki 1485 Lt/mėn. atskaičius mokesčius), nedarbas augo 1 procentiniu punktu, o verslo subjektų skaičius sumažėjo labiau nei Akmenėje. Dėl šių aplinkybių nuostabos nekelia didelis socialinės paramos poreikis savivaldybėje.

Pakruojo r. savivaldybėje 2013-aisiais daugiau nei penktadaliu išaugo tiesioginės užsienio investicijos. Ir, nors verslo subjektų per metus šiek tiek sumažėjo, o gyventojai nėra verslūs (1000-iui gyventojų tenkantis verslo liudijimų skaičius mažiausias šalyje), savivaldybės gyventojų užimtumas yra gana didelis, o vidutinis atlyginimas – 19-tas didžiausias šalyje. Tiesioginės užsienio investicijos augo ir Kelmės bei Radviliškio r. savivaldybėse, tad tai gali būti palankių netolimos ateities darbo rinkos tendencijų ženklas savivaldybių gyventojams ir ekonomikoms.

REKLAMA

Savivaldybes vienija įsiskolinimai

Nors Šiaurės Lietuvos regione pastebimas netolygus ekonominis išsivystymas, regiono savivaldybes, kaip ir visą šalį, vienija pradelsti įsiskolinimai. 2013 metais Lietuvoje neliko nė vienos savivaldybės, kurioje vidutinis pradelstas mokėjimas būtų mažesnis nei vidutinis darbo užmokestis, o skolas pradelsusių asmenų skaičius per metus išaugo absoliučiai visose savivaldybėse.

Akmenės rajone pradelsusių sumokėti skolas asmenų skaičius siekė beveik 4500, o tai yra ketvirtadalis savivaldybės gyventojų. Pakruojo r. savivaldybėje skolininkų ne tiek daug, tačiau fiksuojama gana didelė vidutinė pradelsta suma, 2014-ųjų pradžioje siekusi 9605 litus. Tuo tarpu Panevėžyje – ir daug pradelsusių skolininkų, ir vidutinė pradelsta yra 14-ta pagal dydį šalyje. 2014 metų pradžioje 1000-iui Panevėžio miesto ir rajono gyventojų teko 97 skolininkai, o vidutinė pradelsta suma siekė 9043 litus.

REKLAMA

Šiek tiek geriau su privalomais mokėjimais tvarkosi biržiečiai – pradelstų skolų skaičius savivaldybėje nemažėjo, bet ir augimo tempai buvo nedideli, ypač įvertinus tai, jog nedarbas išaugo. Tuo tarpu Kupiškis buvo viena iš 17 savivaldybių šalyje ir vienintelė Panevėžio regione, kurioje mažėjo vidutinė vieno asmens pradelsta suma. Per metusi ji sumažėjo net penktadaliu.

Kelmės r. savivaldybė vidutinė pradelsta suma – viena mažiausių šalyje (3556 litai), o Šiaulių miesto ir rajono savivaldybėse ši suma sumažėjo. Tai galėtų būti sektinas pavyzdys kitoms šalies savivaldybėms, kuriose, augant gyventojų pajamoms, prieaugis dažniausiai yra iššvaistomas, o ne panaudojamas grąžinti susikaupusias skolas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų