Jeigu būti protingu yra evoliucinis pranašumas, kodėl mes visi nesame protingi? Ar būti protingu visada yra naudinga? Ar yra atvejų, kaip kvailumas – didesnis pranašumas, klausia „Fortune“.
Kvailumas didina našumą, teigia Matsas Alvessonas, Lundo universiteto profesorius, Matsas Alvessonas. Jis savo tyrime kartu su kolega aiškina apie „funkcionalų kvailumą“, kuris padeda atlikti darbus. Šiaip protingumas yra vertingas dalykas darbovietėje, bet kai per daug protingų žmonių siūlo įvairius veiksmų variantus arba klausinėja nerimą keliančių klausimų apie sprendimus ir struktūras, darbo tempas sulėtėja.
Tyrimo autoriai padarė išvadą, kad kvailumas, kita vertus, kelia suvienijantį poveikį. Tai didina produktyvumą. Žmonės esantys funkcionalaus kvailumo atmosferoje lengviau pasiekia bendrą sprendimą, o lengviau jį pasiekus kyla didesnis entuziasmas pasiraitoti rankoves ir susitelkti į darbą.
Didesnis nei įprasta intelektas dažnai turi savo kainą.Tarkim, jei esate žmogus, kuriam mokykloje visada lengvai sekėsi, jūs galite greičiau susinervinti, kai darbas lengvai nepasiduoda, jam reikia daugiau pastangų.
Mažesnis stropumas - tik dalis protinguolių problemos. Kai kuriose darbo situacijose didesnis gudrumas, greitis ir retoriškumas gali įkalinti žmogų viename vaidmenyje ilgiau nei kitus. Jei išskirtinai gerai dirbate žemesnėje pozicijoje, dažnai darbdavys gali nenorėti jūsų paaukštinti. Pavyzdžiui, jei esate nepaprastai geras vadovo asistentas, jis nesugeba be jūsų įsivaizduoti savo gyvenimo ir dėl to stengsis jus išlaikyti šioje pozicijoje.
Tačiau negalima rekomenduoti žmonėms apsimetinėti kvailais. Vis dėlto yra skirtumas tarp žmonių, kurie iš tiesų lėčiau suvokia dalykus bei tarp tų, kuriems iš tikrųjų trūksta poros šulų. Svarbu ne vaidinti kvailą, o žinoti, kad susilaikyti nuo savo intelekto demonstravimo. Kitaip tariant, viena yra būti nežmoniškai protingu, o kitas dalykas – priversti visus suvokti, kad esi nežmoniškai protingas. Tiems, kurie nesistengia kiekviena proga visų aplinkinių įtikinti savo protiniais sugebėjimais, sekasi labiausiai.
Tokia taktika gali padėti išvengti konfrontacijos. Jeigu kolega pasiūlo neįgyvendinamą planą, duokite jam kelią. Kolega ne tik pasijus viršesnis už jus, bet ir neilgai trukus pats pamatys, kad tai neįgyvendinama, o jūs išvengsite nereikalingo konflikto.
Kita gera taktika – uždavinėti kvailus klausimus. Tai ypač padeda per derybas. Neprotingų klausimų uždavinėjimas padeda išgauti daugiau informacijos iš jūsų priešininkų. Be to, tyla turi psichologinį poveikį. Jei jūs daug tylėsite, lėtai uždavinėsite klausimus. Kiti jausis nepatogiai ir bandys užpildyti tylą kalbėdami ir galbūt atskleisdami detalių, kurių šiaip neišduotų.
Kai „Google“ 2002 m. kūrė savo puslapio paprastą įvaizdį, Marissa Mayer aiškino, kad buvo sąmoningai siekiama atkartoti šveicariško peilio dizainą. „Kai matai peilį su visa 681 funkcija, pasidaro labai baisu“, – sakė tuomet „Google“ produktų vadovės pareigas ėjusi M. Mayer. – Tokie yra kiti tinklalapiai – jais bijoma naudotis. „Google“ yra tiek pat sudėtingas, bet mes turime paprastą ir funkcionalią vartotojo sąsają, kaip ir uždarytas šveicariškas peilis.“
„Funkcionalus“ yra esminis žodis. Kvailumas veikia tik tuo atveju, jei esate pakankamai protingas žinoti, kad jį naudoti.
