REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Niujorke įvyko 66-oji eilinė Jungtinių tautų organizacijos (JTO) asamblėja. Dar jai neprasidėjus buvo žinoma, kad joje Palestinos Autonomijos (Palestine Authority) prezidentas Mahmoudas Abbasas joje ruošiasi JTO  generaliniam sekretoriui Ban Ki-moonui įteikti prašymą dėl Palestinos valstybės pilnateisės narystės JTO. Prašymą priėmus, Palestina taptų pilnateise valstybe.

REKLAMA
REKLAMA

Šis palestiniečių noras sukėlė didžiulį Izraelio pasipriešinimą. O kartu ir JAV. Nors ir labai nenorėdamas pasaulio akyse pasirodyti kaip demokratijos priešininkas, Barackas Obama, spaudžiamas Izraelio ir savų politikų, pareiškė, kad vetuos tokį palestiniečių prašymą. Artėjant rinkimams B. Obamai reikalinga žydų lobistų parama. Tuo tarpu ne per seniausiai, š.m gegužę, jis jau buvo užsitraukęs jų rūstybę, nes turėjo drąsos pareikšti, kad tarp Izraelio ir Palestinos turėtų įsigalioti 1967 m. sienos, o Palestina turi tapti suverenia valstybe.

REKLAMA

Dar JTO asamblėjai neprasidėjus, JAV pasiūlė palestiniečiams valstybingumo klausimo nekelti, o jeigu jis vis tik būtų iškeltas, kitas JTO nares ragino už jį nebalsuoti. Nepaisant to, M. Abbasas savo prašymą JTO asamblėjai įteikė. Po šio M. Abbaso žingsnio, JAV sustabdė 200 milijonų humanitarinę pagalbą Palestinai, paprastai naudojamą sveikatos apsaugos ir švietimo reikalams.  Tuo tarpu žymiai ekonomiškai stipresnis Izraelis ir toliau gauna kasmetinę 3 milijardų dolerių paramą.

REKLAMA
REKLAMA

 

Mahmoudas Abbasas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje laiko iškėlęs prašymą pripažinti Palestinos nepriklausomybė (nuotr. SCANPIX)Mahmoudas Abbasas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje laiko iškėlęs prašymą pripažinti Palestinos nepriklausomybė (nuotr. SCANPIX)

Amžinas sienų klausimas

 

Nuo pat Izraelio valstybės įkūrimo 1948 m.  palestiniečiai siekia ir savo valstybingumo. Pirmasis žingsnis šia linkme buvo padarytas 1988 m., kai Palestinos Išsivadavimo Organizacija (Palestine Liberation Organization) Alžyre paskelbė Palestinos nepriklausomybės deklaraciją. Tais pačiais metais Palestinos valstybę pripažino 81  valstybė, iki XX pabaigos – 99 valstybės, o šiuo metu pripažįsta 128 valstybės. Palestiną pripažįsta didžioji dauguma Azijos, Afrikos ir P.Amerikos šalių, tačiau 66 JT narės – visos Vakarų Europos valstybės, JAV, Kanada, Australija, Izraelis ir kai kurios kitos, tarp jų Lietuva, Latvija ir Estija – nepripažįsta.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kai kurios valstybės Palestinos nepripažinimą motyvuoja tuo, kad palestiniečiai nevaldo savo teritorijos ir neturi nustatytų sienų. Tai labai paranku Izraeliui, kuris praktiškai kontroliuoja visas Palestinos žemes. Tuo tarpu palestiniečiams tai yra visiška katastrofa, nes pagrindinis nesutarimas tarp šių valstybių ir yra sienų klausimas.

Nors Palestinos nepripažinimo kritikai nurodo, kad Izraelis taip pat neturi savo nustatytų valstybinių sienų ir kelia klausimą, kodėl jo valstybingumas yra pripažįstamas, pasaulis į tai nekreipia dėmesio, nes Izraeliui ir Paleistinai taikomos nevienodos taisyklės. Kaip žinia, Palestina nori valstybės su 1967 m. tarptautiniais įstatymais nustatytomis sienomis, o Izraelis su tuo griežtai nesutinka.

REKLAMA

Išblėsusi paskutinė viltis

Viltys gauti valstybingumą palestiniečiams padidėjo JAV prezidentu išrinkus B. Obamą. Savo kadencijos pradžioje jis pažadėjo išspręsti Artimųjų Rytų problemą. Pirmieji B. Obamos žingsniai rodė, kad jis savo pažadus vykdo – jo iniciatyva vėl buvo atnaujintos Izraelio – Palestinos derybos, Izraelis buvo perspėtas nestatyti naujų nausėdijų užgrobtose palestiniečių žemėse ir t.t. Tačiau Izraelis ignoravo B. Obamos perspėjimą dėl statybų, todėl derybos ir vėl nedavė vaisių. Paskutinės B. Obamos pastangos padėti palestiniečiams baigėsi šių metų gegužės mėnesį. Po gegužės mėn. 19 d. B. Obamos kalbos, kurioje jis pareiškė, jog norint užtikrinti taiką ir saugumą Artimuosiuose Rytuose, būtina sukurti Palestinos valstybę su 1967 m. sienomis ir kad turi egzistuoti dvi suverenios valstybės – Izraelis ir Palestina, kilo didžiulis triukšmas. Tiek Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, tiek įtakinga JAV žydų organizacija AIPAC (American Izrael Public Affairs Committee), tiek visas Respublikonų partijos choras privertė B. Obamą atsisakyti savo pažadų. Palestiniečių viltys sukurti savo valstybę eilinį kartą žlugo. Todėl jiems nebeliko kitos išeities kaip kreiptis į Jungtinių Tautų Organizaciją.

REKLAMA

Pastarasis M.Abbaso žingsnis – tai dar vienas bandymas de facto įtvirtinti savo valstybę ir atkreipti pasaulio dėmesį į Palestinos problemą.

 

Palestinos autonomijos prezidentas Mahmoudas Abbasas ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki Moonas (nuotr. SCANPIX)Palestinos autonomijos prezidentas Mahmoudas Abbasas ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki Moonas (nuotr. SCANPIX)

 

Konfliktas dėl teritorijos

Istorija teigia, kad palestiniečiai niekada neturėjo savo valstybės. Terminu Palestina nuo senovės buvo vadinama teritorija nuo Jordano upės iki Viduržemio jūros. Čia skirtingais laikotarpiais gyveno įvairios arabų gentys, vėliau pradėtos vadinti bendru palestiniečių vardu, bei žydai. Žydai šią žemę vadino „Izraelio žeme“ (Land of Israel) ir „Šventąja žeme“ (Holy Land), tačiau be jų ši teritorija turėjo dar bent 6–7 pavadinimus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Istorijos eigoje Palestinos ribos bei jos gyventojai nuolat keitėsi. Beveik 12 šimtmečių – nuo 7 a. iki 19 a. pabaigos – čia  daugumoje gyveno tik arabai. Žydų kolonistai į Palestiną pradėjo keltis 19 a. pabaigoje. Dabartines sienas Palestinos žemė įgavo 1920 metais, po prancūzų – britų sutarties, po kurios Palestina atiteko Didžiajai Britanijai.

Artėjant į pabaigą britų valdymui, 1947 m. lapkričio 29 d. JTO sprendimu Palestina buvo padalinta į dvi dalis – Izraelio valstybę ir Palestinos teritorijas. Nors žydai tuo metu užėmė tik 6 proc. teritorijos ir sudarė 33 proc. (608.000) gyventojų, (palestiniečių – 1,237 mln.), Izraeliui buvo paskirta 56.5 proc. Palestinos žemių. Kaip teigia Noamas Chomsky's ir Peteris Mitchelas knygoje „Understanding Power: The Indispensable Chomsky“, nuo JTO rezoliucijos priėmimo iki Izraelio paskelbimo dienos (1948 m. gegužės mėn.) „apie 300 000 palestiniečių jau buvo išvyti iš namų ir sionistai kontroliavo didesnę teritoriją, negu jiems buvo numatyta pagal JTO rezoliuciją“. Todėl nenuostabu, kad nuo pirmos Izraelio valstybės paskelbimo dienos prasidėjo karai su kaimyninėmis arabų šalimis. JAV aktyviai palaikant Izraelį, žydai ne tik  apsigynė nuo arabų, bet ir užėmė dalį jų žemių. Labiausiai nukentėjo palestiniečiai, kuriems dabar žydai yra palikę tik 22 proc. buvusios Palestinos žemės – Gazos ruožą (Gaza strip) ir Vakarų krantą (West bank). Primename, kad Gazos ruožą kontroliuoja militaristinė grupuotė Hamas, pažadėjusi niekada nepripažinti Izraelio, kurią JAV, Izraelis bei keletas kitų valstybių laiko teroristine organizacija. Vakarų Krantui atstovauja nuosaikingesnė politinė organizacija – Palestinos Išsivadavimo Organizacija (PIO), kurios vadovas ir yra Mahmoud Abbas. Ši organizacija taip pat buvo laikoma teroristine, tačiau 1991 m. ši etiketė nuo jos nuimta. 1993 m. PIO pripažino Izraelio „teisę egzistuoti“ ir JTO rezoliucijas dėl Izraelio valstybės. Savo ruožtu Izraelis pripažino PIO kaip politinę organizaciją, galinčią atstovauti palestiniečiams.

REKLAMA

JAV spaudė Palestiną atsisakyti idėjos dėl jos valstybės stojimo į JT organizaciją

Dar prieš JT asamblėjos pradžią JAV administracija ir šalies politikai visokiais būdais spaudė ir atkalbinėjo M. Abbasą ir palestiniečius, kad jie atsisakytų savo idėjos prašytis priimami į JTO. Rugsėjo 12 d. JAV Atstovų rūmų respublikonų partijos lyderis Ericas Cantoras (R-VA) pareiškė, kad Kongresas nutrauks bet kokią pagalbą Palestinai, jeigu bus sukurtas valstybinis organas, kuriame kartu funkcionuos PIO ir Hamas organizacijos, arba jeigu palestiniečiai sieks savo valstybės pripažinimo JTO organizacijoje.

REKLAMA

Rugsėjo 19 d. senatoriai Chrisas Coonsas (D-DE) ir Johnny's Isaksonas (R-GA), kuris yra Senato užsienio reikalų komiteto Afrikos pakomitečio pirmininkas, 23 Afrikos valstybių vadovams išsiuntė laiškus su perspėjimais, kad jie balsuotų prieš Palestinos įstojimą į JTO. Laiške senatoriai afrikiečius perspėjo, kad Palestinos valstybės pripažinimas „neigiamai paveiks taikos sukūrimą„ Artimuosiuose Rytuose ir kad „ilgalaikio konflikto sprendimą galima pasiekti tik tiesioginėse derybose tarp Izraelio ir Palestinos Autonomijos“. Dvi dienas prieš Mahmoudo Abbaso kalbą JAV prezidentas B. Obama susitiko su Palestinos lyderiu ir Izraelio ministru pirmininku. Be to, B. Obama savo kalboje JTO išreiškė neigiamą požiūrį į palestiniečių norą tiesiogiai kreiptis į JTO dėl valstybingumo, o ne tiesiogiai derėtis su Izraeliu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Palestiną palaiko  žmonės

Europos apklausų agentūros YouGov/IFOP apklausos Vokietijoje, Prancūzijoje ir D.Britanijoje parodė, kad didžioji žmonių dauguma palaiko palestiniečius jų siekyje turėti savo valstybę.

Žinių agentūra „Reuters“ praneša, kad dar prieš prasidedant JTO asamblėjai, Briuselyje, priešais Europos Tarybos (ET) pastatą, buvo iškelta didžiulė – 20 metrų dydžio Palestinos vėliava. Belgų artistas Alainas de Cleckas ET pristatė peticiją su 913171 parašų, kurioje buvo reikalaujama Palestinos valstybės pripažinimo.

REKLAMA

Prie iškeltos vėliavos įvykusiame mitinge ES diplomatas, atstovaujantis Palestinai Majedas Bamya pasakė: „Spaudimo neišvengsime. Amerika į mus žiūri neigiamai. Mes turime su jais kalbėtis ir įrodyti, kad mūsų siekis reiškia taiką, be to, jis yra tarptautinių įstatymų ribose. Mes kalbame apie 1967 m. sienas. Remiantis tarptautiniu konsensu – palestiniečiai turi teisę turėti savo valstybę“.

JAV senatorių reakcija

M. Abbaso pareiškimas sukėlė kai kurių JAV Kongreso narių pyktį. „Tai neturi praeiti be pasekmių“, – pareiškė Atstovų rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Ileana Ros-Lehtinen  (R-FL). Kongresmenai Ericas Cantoras (R-VA) ir Steny's Hoyeras (D-MD) apkaltino Palestinos prezidentą siekiu išvengti tiesioginių taikos derybų ir noru sukelti „diplomatinį karą“ prieš Izraelį. Kongresas, kaip ir buvo pareiškęs, nusprendė sulaikyti apie $200 mln. ekonominę pagalbą Palestinai, o Nita Lowey'us (D-NY), priklausantis užsienio pagalbos skirstymo grupei, pagrasino, kad šiuo veiksmu M. Abbasas rizikuoja netekti visos metinės $500 mln. pagalbos, skirtos ekonominiams ir saugumo tikslams.

REKLAMA

Izraelio akibrokštas

Svarstyti Palestinos valstybės klausimą pirmiausia buvo pavestas „didžiajai ketveriukei“ – JTO, Europos Sąjungai, JAV ir Rusijai. Ketveriukė nusprendė, kad Izraelis ir Palestina mėnesio eigoje turi vėl atnaujinti derybas. Izraelio ministras pirmininkas šį sprendimą priėmė entuziastingai ir kvietė palestiniečius pradėti derybas, nestatant jokių išankstinių sąlygų. Tačiau Palestinos atstovai šį pasiūlymą bematant atmetė, nes jie griežtai laikosi vienos vienintelės sąlygos – norint sugrįžti prie derybų, Izraelis turi įsipareigoti, kad bus sustabdytas naujų žydų gyvenviečių plėtimas.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau rugsėjo 27 d. Izraelio ministras pirmininkas B. Netanyahu, tarsi pasityčiodamas iš JTO priimtų rezoliucijų pareiškė, kad žydai ginčytinoje Rytų Jeruzalės dalyje atnaujina 1100 gyvenamųjų namų statybą, kuri buvo sustabdyta 10 -čiai mėnesių, Kaip žinia, Rytų Jeruzalę palestiniečiai mato kaip savo būsimos valstybės sostinę. Palestina tuoj pat pasmerkė šį Izraelio sprendimą ir pareiškė, kad toks Izraelio žingsnis parodo jų tikruosius tikslus.

Šis B. Netanyahu žingsnis nustebino net JAV vadovus. Jie kartu su JTO ir ES pareiškė „nusivylę šiuo Izraelio sprendimu“, rašoma AP straipsnyje „Israel Approves 1,100 New Homes In East Jerusalem“. JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton pasakė, kad „Izraelio sprendimas dėl statybų yra priešingas pastangoms atnaujinti Artimųjų Rytų taikos derybas„, ir pareiškė, kad abi šalys – Izraelis ir Palestina – turi vengti provokacinių veiksmų. Savo ruožtu B. Netanyahu apkaltino palestiniečius, kad jie, sugrįždami prie nausėdijų klausimo, parodo, kad iš tikrųjų nenori derėtis. „Jie taip daro vėl ir vėl, bet aš manau, kad dauguma  žmonių supranta, kad tai yra jų gudrybė norint išvengti tiesioginių derybų,“ – sakė B. Netanyahu.

REKLAMA

Taigi, Palestinos ir Izraelio santykiai, kaip ir prieš tai buvusius 63 metus – ir vėl aklavietėje. Ir, matyt, ten ir liks, kol šių valstybių sienų klausimas bus paliktas spręsti joms pačioms. Realiausi pakeitimai Artimųjų Rytų regione būtų padaryti tada, jei Izraelio – Palestinos klausimą imtųsi spręsti Jungtinės Tautos. Tik su viena sąlyga – tam turi neprieštarauti veto teisę JT Saugumo taryboje turinčios šalys, viena iš kurių – JAV.

Audronė SIMANONYTĖ

Taip pat skaitykite:

Palestiniečių valstybingumo viltys: viskas JTO rankose?

B. Obama patvirtino M. Abbasui, kad vetuos prašymą JT pripažinti Palestiną

JAV senatorius siūlo nefinansuoti JT, jei bus pripažinta Palestina

Palestina prašo pripažinti jos valstybingumą

Aštuonios iš 15 JT Saugumo Tarybos šalių remia Palestinos pripažinimą

JAV dėl Palestinos gali pasitraukti iš UNESCO

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų