Spartėjant gyvenimo tempui, atsirado poreikis greičiau bendrauti, bendrauti su tais, kurie yra toli, todėl atsirado niša socialiniams tinklams. Pašnekovė nemano, kad „Facebook“ gali išnykti, tačiau pripažįsta, kad jis gali keistis.
„Gali būti, kad jį pakeis kas nors panašaus, tačiau neišnyks. Jis modifikuosis į kokią nors kitokią priemonę“, – tikino psichologė.
„Tikslas („Facebooko“, - red.) buvo teigiamas ir geras, bet jis išsigimė ir, reikia pripažinti, turi neigiamų pasekmių, – teigė L. Bulotaitė. – Nemanau, kad tiesioginis bendravimas išnyks. Ir gal dėl to tas „Facebook“ netenka populiarumo, viena iš priežasčių – žmonės pamato, kad vis tik jis nėra tapatus tam tikrajam bendravimui, kai tu susitinki su žmogumi. (...) Manau, kad „Facebooke“ bendravimas tikrai nėra tiesioginis.“
Pasak jos, socialinis tinklas gyvuos dėl to, kad spartėjant gyvenimo tempui, atsidarant sienoms, keliavimo galimybėms, „Facebookas“ tikrai palengvina bendravimą su žmonėmis, kurie yra toli. „Tačiau su žmonėmis, kurie šalia, manau, kad visi supranta, jog tiesioginis bendravimas yra daug geresnis“, – teigė L. Bulotaitė.
Žinių radijo laidoje „Aktualioji valanda“ dalyvavęs KTU Filosofijos ir psichologijos vedėjas Nerijus Čepulis išsakė savo nuomonę, kad kartais betarpiškas bendravimas gali būti nesaugus.
„Mane suintrigavo noras pabūti „Facebook“ advokatu, velnio advokatu, nes tikrai būtų neįdomu, kaip sako jaunimas, žaisti į vienus vartus. (...) Betarpiškas bendravimas gali turėti neigiamų aspektų, kai kalbame apie agresiją. Kai kalbame apie bendravimą su žmogumi, mes negalime, žinoti, ar neparodys fizinės jėgos. Kartais gal ir gerai nežinoti, kas tas žmogus. (...) Tokiu atveju mes turime daugiau laiko susivokti su kuo bendraujame, mums nėra daromas psichologinis spaudimas. Tai yra tik saugumo iliuzija, kai manai, kad žmogus toli“, – kolegos nuomonei priešinosi L. Bulotaitė.
