Kinija yra vienintelė didžioji ekonomika, kuri ir toliau taiko nulinio COVID strategiją, siekdama užkirsti kelią viruso protrūkiams iš karto, kai jie atsiranda, tačiau su šiuo požiūriu susiję staigūs ir griežti karantinai stabdo ekonomikos augimą.
Nacionalinio statistikos biuro (NSB) duomenimis, spalį mažmeninės prekybos pardavimai sumenko 0,5 proc., palyginti su analogišku laikotarpiu praėjusiais metais.
Nuosmukis fiksuotas pirmą kartą nuo gegužės mėnesio.
Rugsėjį fiksuotas 2,5 proc. siekęs augimas.
„Bloomberg“ apklausti analitikai tikėjosi 0,7 proc. prieaugio.
Pramonės gamyba išaugo 5 proc. – mažiau nei prognozuot 5,3 proc. ir gerokai mažiau nei 6,3 proc. rodiklis rugsėjį.
„Atsižvelgiant į daugybę iššūkių, tokių kaip sudėtingesnė ir sunkesnė tarptautinė aplinka ir nauji vietiniai [COVID-19] protrūkiai, <...> institucijos stiprina pastangas įgyvendinti įvairias priemones ekonomikai stabilizuoti“, – sakoma NSB pranešime.
Kinijos bankų reguliavimo institucija penktadienį paskelbė didelės apimties priemones, apimančias kreditavimo paramą įsiskolinusiems būsto vystytojams, finansinę paramą, užtikrinančią projektų užbaigimą ir perdavimą būsto savininkams, ir pagalbą būstą perkantiems asmenims, kurių paskolų mokėjimai atidėti.
Apie priemones paskelbta tą pačią dieną, kai Nacionalinė sveikatos komisija paskelbė 20 taisyklių, skirtų Pekino nulinės COVID politikos „optimizavimui“, kuriomis sušvelninti tam tikri apribojimai, siekiant apriboti socialinį ir ekonominį politikos poveikį.
Investicijos į ilgalaikį turtą sausio–spalio mėnesiais išaugo 5,8 proc., kai vyriausybė skyrė milijardus dolerių naujų geležinkelių ir pramonės parkų statybai, rodo NSB duomenys.
Nedarbo lygis šalyje išliko stabilus – 5,5 procento.
Visgi daugelis analitikų mano, kad antrai pagal dydį pasaulio ekonomikai šiemet bus sunku pasiekti savo augimo tikslą, kuris yra maždaug 5,5 proc., o Tarptautinis valiutos fondas sumažins Kinijos BVP augimo prognozę iki 3,2 procento.
