Kinų diplomatė pažymėjo, kad Pekino pozicija teritorinio suvereniteto klausimais „visada buvo aiški“: Kinija gerbia visų valstybių suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą bei laikosi JT Chartijos principų bei tikslų.
„Po SSRS griūties Kinija buvo viena pirmųjų šalių, atkūrusių diplomatinius santykius su atitinkamomis valstybėmis. Nuo diplomatinių santykių sukūrimo Kinija visada laikėsi dvišalių pagarbos ir lygaus bendravimo principų bei vystė dvišalius draugystės ir bendradarbiavimo santykius. Kinija gerbia respublikų suverenų statusą, kuris susiformavo po Sovietų Sąjungos griūties“, – aiškino M. Nin.
Skandalas Prancūzijoje
Savaitgalį Prancūzijos televizijos LCI eteryje kinų ambasadorius Lu Shaye pareiškė, kad buvusios Sovietų Sąjungos šalys „tarptautinėje teisėje net neturi faktinio statuso, nes nėra jokio tarptautinio susitarimo, kuris materializuotų jų suverenitetą“.
Vėlai šeštadienį Prancūzijos užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimą, kuriame sakė, kad ją apstulbino Kinijos ambasadoriaus pareiškimai.
„Kinija pati turi pasakyti, ar šie pareiškimai atspindi jos poziciją, o mes tikimės, kad taip nėra“, – priduriama pareiškime.
Kinija itin akcentuoja savo santykius su Rusija, nors ir stengiasi vaizduoti save kaip neutralią karo Ukrainoje pusę. Paryžius ir Vašingtonas ragina Pekiną imtis aktyvesnio vaidmens mėginant pastūmėti Maskvą siekti taikos.
Kinijos ambasadoriaus Prancūzijoje išsakyti komentarai, kvestionuojantys posovietinių šalių suverenumą yra nepriimtini, sekmadienį pareiškė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
J. Borrellis pridūrė, jog tikisi, kad šie komentarai neparodo oficialios Pekino pozicijos.
„Nepriimtinos Kinijos ambasadoriaus pastabos Prancūzijoje“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė J. Borrellis.
„Europos Sąjunga gali tik daryti prielaidą, kad šie pareiškimai neatspindi oficialios Kinijos politikos“, – nurodė jis.
Tokiais kinų diplomato pareiškimais pasipiktino daugelio valstybių atstovai, įskaitant ir Lietuvos URM.
„Jei kas nors dar stebisi, kodėl Baltijos šalys nepasitiki Kinija „tarpininkaujant taikai Ukrainoje“, štai Kinijos ambasadorius įrodinėja, kad Krymas yra Rusijos ir mūsų šalių sienos neturi teisinio pagrindo“, – tvirtino Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
